Darbo rinkos raidos skirtumai ir netolygumai Lietuvos regionuose

LTEsminis dėmesys šiame straipsnyje skiriamas svarbiausiems padėties Lietuvos darbo rinkoje komponentams – užimtumui ir nedarbui vertinti. Atsižvelgiant į duomenų disponavimo galimybes užimtumo ir nedarbo situacijos skirtumai bei raidos netolygumai vertinami pagal šalies regionus (apskritis) ir regionų grupes. Vienas iš publikacijos prioritetų – skirtingų duomenų šaltinių taikymas situacijai darbo rinkoje įvertinti. Straipsnyje detaliai nagrinėjama užimtumo rodiklių (jų indeksų) kaita bei stebimų pokyčių netolygumas regionų grupėse. Analizėje naudojamas tiek įprastinis nedarbo lygio rodiklis skaičiuojamas nuo darbo jėgos, tiek registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykio rodiklis. Remiantis skirtingais duomenų šaltiniais atlikta nedarbo rodiklių palyginamoji analizė leidžia objektyviau įvertinti situaciją šalies regionuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbo vietos; Dinamikos indeksai; Nedarbas; Regionai; Užimtumas; Dynamics index; Employment; Regions; Unemployment; Workplace.

ENThe main aim of this article is to evaluate the differences in labour market development in the regions of our country, reveal the development of employment, evaluate the unemployment differences between separate counties based on the various information sources. The article is based on the methods of systematic scientific literature analysis, general and logical analysis, comparison, summation and abstraction as well as the mathematical and statistical processing methods. Regional differences in people’s opportunities to get integrated into the labour market are assessed on the basis of data from the Lithuanian Department of Statics, Lithuanian Labour Exchange and findings of the analysis carried out by the authors. In the comparative analysis conducted on the level of individual territories, priority is given to monitoring dynamics in the distribution of changes in relative and absolute employment and unemployment indexes. In view of the changes observed in the labour market, great attention is paid to the assessment of the employment, unemployment situation and its future developments. Based on territorial groupings, a separate group of problematic regions is identified featuring the highest relative unemployment rate. [From the publication]

• Darbo vietų plėtojimo darnumą Lietuvos kaimiškuosiuose regionuose lemiantys veiksniai / Vilma Atkočiūnienė. Regional formation and development studies. 2014, Nr. 1 (12), p. 19-28.
• Lietuvos demografinių procesų diferenciacija / Domantas Jasilionis, Vladislava Stankūnienė, Aušra Maslauskaitė, Daumantas Stumbrys. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2015. 200 p.