Vienuolių bendruomenė Vilniaus viešojoje erdvėje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vienuolių bendruomenė Vilniaus viešojoje erdvėje
Keywords:
LT
17 amžius; 16 amžius; 15 amžius; 14 amžius; 13 amžius; Ukraina (Ukraine); Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); Vienuolijos / Monasteries; Religinis menas / Religious art; Švietimas. Švietimo politika / Education. Education policy; Vienuolijos / Monasteries; Bažnyčios istorija / Church history.
Summary / Abstract:

LTManytina, kad stačiatikių tikėjimo rusėnai dabartinio Vilniaus teritorijoje apsigyveno XIII a. paskutiniame trečdalyje. Ldk Gedimino, kuris šį miestą pavertė Lietuvos valstybės centru, laikais jie jau sudarė nemenką Vilniaus gyventojų dalį. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje beveik pusė „Šiaurės Babelio“, kaip Vilnių yra pavadinęs popiežiaus nuncijus Aloisius Lippomano, gyventojų buvo rusėnai (XVI a. pradžioje mieste buvo apie 10 000 gyventojų, XVII a. viduryje – 20 000–30 000)1. Viename iš didžiausių Vidurio ir Rytų Europos miestų rusėnai gyveno ir dirbo kartu su kita gausia miestiečių grupe – „Romos tikėjimo žmonėmis“, kuriems visų pirma priklausė lietuviai, vokiečiai ir lenkai2. Taip Vilniuje susiformavo dvi pagal teritoriją didžiausios miesto dalys – lotyniškoji (žinoma kaip Didžioji ar dzielnica lacka) ir rusėniškoji (Okolas ar civitas Ruthenica). Šių dviejų segmentų ūkinę, teisinę, kultūrinę ir religinę (tačiau ne politinę!) pusiausvyrą įtvirtino 1432 m. Ldk Žygimanto Kęstutaičio privilegija (kuri de fakto sulygino katalikus ir stačiatikius) bei 1536 m. Žygimanto Senojo ordinacija. Pagal šiuos aktus, miesto taryba (12 burmistrų ir 24 tarėjai) turėjo būti sudaroma po lygiai iš lotynų bei graikų apeigų miestiečių. Laikantis paritetinio principo buvo renkami ir burmistrai. Rusėniškosios miesto dalies epicentru buvo Stačiatikių Bažnyčios vadovo jurisdika (Metropolitų miestas), apie 1416–1419 m. išskirta Ldk Vytauto. Jos ribose buvo Skaisčiausiosios Dievo Motinos katedra (funduota XIV a. – XV a. pradžioje) bei kitos šventovės: XVI a. Vilniuje iš viso buvo 13 cerkvių bei Švč. Trejybės vienuolynas. Tik XVII a. katalikų šventovės skaičiumi Vilniuje pradėjo lenkti cerkves. [...]. [Iš teksto, p. 15]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Vilnius; Stačiatikių bažnyčia; Brastos bažnytinė unija; Unitų bažnyčia; Bazilijonų vienuolija; Švč. Trejybės Vilniuje bažnyčia; Rusėnų tapatybės; Švietimas; Spaustuvė; Vilnius; Orthodox church; Church union of Brest; Ukrainian Greek Catholic Church; Basilian monks; Trinity church in Vilnius; Identity of Ruthenians; Education; Printing house.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/85775
Updated:
2022-01-15 20:21:45
Metrics:
Views: 50
Export: