LTStraipsnyje nagrinėjama kaip globalizacijos sąlygomis reiškiasi prigimtinio įstatymo etika, kurios analizę pateikė vienas iš žymiausių viduramžių mąstytojų Tomas Akvinietis. Prigimtinį įstatymą Akvinietis apibrėžia kaip amžinojo įstatymo dalyvavimą protingame kūrinyje. Pateikdamas prigimtinio įstatymo teoriją, Akvinietis suformuluoja pagrindinius žmogaus elgesio principus. Svarbiausias iš jų yra nuostata, liepianti žmogui siekti gėrio ir venjgti blogio. Ją žmogus atranda savo prigimtiniame prote. Si nuostata yra pirmasis Tomo Akviniečio etikos principas, iš kurio kyla kiti nurodymai susiję su prigimtiniais žmogaus polinkiais. Šiuolaikinio tomizmo atstovai tvirtina, kad prigimtinio įstatymo etika yra tvirtas pagrindas sėkmingam pozityviosios teisės plėtojimui permainingomis globalizacijos sąlygomis.
ENIn the article the natural law ethics, as it is presented by Thomas Aquinas, one of the most famous Medieval thinkers, is considered in relation to the contemporary process of globalization. Aquinas defines the natural law as the participation of the eternal law in the rational creature. Elaborating the teaching on the natural law he formulates the main principles of human behavior. The first principle of natural law, which man finds in his practical reason, is this: good is to be done and ensued, and evil is to be avoided. All other percepts of the natural law, related to the natural human inclinations, are based upon this. The representatives of contemporary Thomism maintain that the natural law ethics is the solid basis for the successful elaboration of positive laws in the rapidly changing situation of globalization.