Leonarda. Tragiškas gyvenimo džiaugsmas

LTKai gyvenimo kelias baigiasi, prasideda gyvenimas žmonių atmintyje. Ilgas ar trumpas, šviesus ar blankus - jis daug priklauso nuo to, kaip buvo gyventa ir bendrauta, kas veikta ir nuveikta, kokį žmogaus įvaizdį asmuo įkūnijo savo gyvenimu. Bet ir šių dalykų atmintis yra paženklinta laikinumo žymės, metams slenkant sklaidosi ir blanksta. Pristabdyti užmaršties tėkmę padeda rašytas žodis, iš įvairių detalių į darnią mozaiką sudėliojantis žmogaus gyvenimo visumą. Šito ir siekiama šioje knygoje, skirtoje Vilniaus universiteto Filosofijos katedros docentės Leonardos Jekentaitės-Kuzmickienės atminimui. Knygos pradžioje glaustai nušviečiamos svarbiausios Leonardos gyvenimo datos ir veiklos sritys. Bet datų ir faktų seka neparodo to, ką apie ją kaip asmenybę gali pasakyti kolegos ir draugai, su kuriais daug metų kartu dirbta, bendrauta, kokį pėdsaką jos gyvenimas paliko šeimos, giminaičių atmintyje. Rengiant šią knygą jų atsiminimams buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Kūrybos ir darbų apžvalga aprėpia Leonardos mokslinę, edukologinę ir visuomeninę veiklą. Aptariamos svarbesnės filosofijos, etikos, meno kritikos, publicistikos tematikos publikacijos, parodomi jas siejantys probleminiai ryšiai. Pagrindinė Leonardos darbo sritis buvo filosofijos dėstymas universitete, čia ji išdirbo, įskaitant aspirantūrą, trisdešimt šešerius metus, įvairiu laiku skaitė keletą skirtingų kursų, kurie apžvelgiami atskirai. Ne viskas, ką Leonarda parašė, išvydo dienos šviesą. Liko nemažai nespausdintų, įvairiu laiku rašytų, baigtų ir nebaigtų tekstų. Svarbesnieji ir pluoštelis laiškų, skelbiamų šioje knygoje, padės skaitytojui geriau pažinti kūrybines autorės nuostatas, pajusti jos minčių tėkmę [Iš Pratarmės].