LTStraipsnyje nagrinėjamos propagandinių tekstų lingvistinės ypatybės, remiantis Propagandos ir dezinformacijos tekstynu, anotuotu pagal temas (naratyvus) ir propagandos technikas. Tyrimo tikslas – atskleisti, kaip kalbinės priemonės pasitelkiamos kuriant manipuliatyvią komunikaciją ir ideologinį poveikį. Analizė grindžiama diskurso analizės ir teksto lingvistikos metodais, leidžiančiais tirti propagandiniuose tekstuose vartojamas leksines, sintaksines, semantines ir retorines strategijas. Straipsnyje aprašomas Propagandos ir dezinformacijos tekstynas, jo sudarymo principai ir struktūra, pristatomas anotavimo procesas, taikyti kriterijai bei metodologiniai sprendimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausių žodžių morfologinis žymėjimas (analizė pagal kalbos dalis) nėra pakankamai efektyvus daugumai propagandos technikų atpažinti, nors reikšminiai žodžiai padeda išskirti propagandos temas (naratyvus). Nustatyta, kad daliai propagandos technikų identifikuoti nepakanka nei būdingiausių lemų sąrašų sudarymo, nei leksinių sekų išgavimo, nes tie patys žodžiai dažnai kartojasi skirtinguose naratyvuose. Remiantis leksikos analize, lengviausia atpažinti tokias propagandos technikas kaip emocinė raiška (emociniai ir / ar vertinamieji žodžiai, klijuojamos etiketės), supaprastinimas ir neapibrėžtumas (įvardžių vartojimas, modalumo žymikliai). Ribotos semantikos leksika būdinga mojavimo vėliavos ir reductio ad Hitlerum technikoms, o kolokacijų analizė ypač svarbi supaprastinimo technikai atpažinti, nes leidžia identifikuoti klišes ir šūkius. Taip pat nustatyta, kad dalis propagandos technikų tarpusavyje persidengia, todėl jų atpažinimas reikalauja kompleksinio kelių lingvistinių požymių derinimo.Tyrimo rezultatai prisideda prie gilesnio propagandinio diskurso veikimo mechanizmų supratimo ir gali būti taikomi akademiniuose tyrimuose bei kritinio medijų raštingumo ugdymui. Raktažodžiai: propaganda, dezinformacija, lingvistinė analizė, diskurso analizė, anotuotas tekstynas, propagandos technikos, temos (naratyvai).
ENThis article examines the linguistic characteristics of propagandistic texts based on the Propaganda and Disinformation corpus annotated according to themes (narratives) and propaganda techniques. The aim of the study is to reveal how linguistic means are employed in constructing manipulative communication and ideological influence. The analysis is grounded in discourse analysis and text linguistics methods, which enable the investigation of lexical, syntactic, semantic, and rhetorical strategies used in propagandistic texts. The article describes the Propaganda and Disinformation corpus, its principles of compilation and structure, and presents the annotation process, applied criteria, and methodological decisions. The findings show that morphological annotation of the most frequent words (part-of-speech analysis) is not sufficiently effective for identifying most propaganda techniques, although content words are useful for distinguishing propaganda themes (narratives). It is also established that for some propaganda techniques, neither lists of characteristic lemmas nor n-gram generation are sufficient, as the same lexical items frequently recur across different narratives. Based on lexical analysis, the most readily identifiable propaganda techniques include emotional appeal (emotive and/or evaluative language, labeling), simplification, and vagueness (use of pronouns, modality markers). Lexical items with limited semantic scope are characteristic of the Flag-Waving and Reductio ad Hitlerum techniques, while collocation analysis proves particularly important for identifying simplification through clichés and slogans. The study further demonstrates that some propaganda techniques overlap, which means that their identification requires a combined analysis of multiple linguistic features.The findings noted in the study contribute to a deeper understanding of the mechanisms of propagandistic discourse and may be applied in academic research as well as in media literacy education. Keywords: propaganda, disinformation, linguistic analysis, discourse analysis, annotated corpus, propaganda techniques, narratives.