"Die Last der Geschichte". Zu den Vorstellungen der Taryba über den zukünftigen litauischen Staat 1917-1918

LTStraipsnyje bandoma suprasti Lietuvos Tarybos konceptualias prieigas 1917–1918 m. jos nariams vizionieriškai žvelgiant į Lietuvos valstybės būsimą sąrangą, santvarką, sienas, santykius su kaimyninėmis valstybėmis, tautinių mažumų klausimą. Iš to išplaukia klausimas, kiek tos vizijos ir Tarybos sprendimai vėliau paveikė Lietuvos Respublikos formavimąsi ir turėjo įtakos visam tarpukario laikotarpio situacijos Vidurio Rytų Europoje susidarymui. Pagrindinį tyrimo šaltinį sudarė Lietuvos Valstybės Tarybos 1917–1918 m. protokolai, spausdinta forma paskelbti 1991 m. Vilniuje išleistame dokumentų rinkinyje. Kitas svarbus dokumentų rinkinys, kuriuo remtasi, tai P. Klimo sudarytasis ir išleistas vokiečių kalba 1919 m. Jame buvo sudėti Lietuvos valstybės tapsmo 1915–1918 m. dokumentai iki pirmosios laikinosios Lietuvos vyriausybės sudarymo. Pažymima, kad Lietuvos Taryba veikė sudėtingomis okupuoto krašto sąlygomis, kai visą valdymą perėmė ir okupacinę politiką vykdė vokiečių kariškiai. Lietuvos Taryba idealiu laikė demokratiškai legitimuotą valstybę, tačiau sudėtingose situacijose eidavo į kompromisus, pavyzdžiui, monarchijos klausimu. Iškeliama teritorinio konflikto su Lenkija grėsmė, kuri Taryboje buvo jaučiama, visų pirma, dėl Vilniaus ir etniškai mišrios pereinamosios zonos Suvalkų – Gardino ruože. Konflikto su lenkais esmė atskleidžiama parodant skirtingą nei lenkų lietuvių politikų požiūrį į bendrąją su lenkais praeitį ir supratimą, kad nėra bendro abiem pusėms priimtino sprendimo dėl Vilniaus. Tai vienas iš dalykų, kurie ilgam apsprendė visą tarptautinę situaciją tarpukaryje.