Psicholingvistinės ir pedagoginės vaikų kalbos tyrinėjimo problemos.

LTPsicholingvistikoje daug dėmesio skiriant pasakymui, galima palyginti, išsamiai apibūdinti jo turinį, parodyti, kaip vidinės programos „asmeninė prasmė“ perkoduojama į kalbos vienetų reikšmes. Tačiau prioritetą teikiant semantikai kalbos procese nesumenkinamas sintaksinių struktūrų plėtojimo supratimas, jų „įtraukimas“ į kalbos gimimo procesą. Ir semantikos, ir sintaksinių struktūrų nagrinėjimas kalbos procese – labai sudėtingas uždavinys. Viena vertus, tai yra labai uždaras procesas, antra vertus, kalbos reiškiniai daugeliu atvejų yra suvokiami kaip jau susiformavę. Tyrinėjant sintaksę ir specifines jos ypatybes galima gauti daug įdomios informacijos apie kalbinių gebėjimų susidarymą ir jų funkcionavimą suaugusio vartotojo kalboje. Pasakymo programa – tai svarbiausias kalbinės vaiko veiklos komponentas. Ji atlieka predikacijos funkciją. Predikatyvumas ir yra tas pagrindas, kuriuo paremta vaiko kalbos sintaksės plėtra. Eksperimentų duomenys rodo, jog pirmaklasių kognityvinės galimybės yra daug didesnės nei tos, kurių teikia mokykliniai vadovėliai ir programos. Todėl pradinių klasių mokytojas turi daug galimybių tobulinti mokinių kalbą. Tyrinėjimai įtikinamai rodo, jog pirmaklasiams priimtiniausi yra dvinariai vientisiniai sakiniai. Tačiau vaikų kalboje yra ir įvairių tipų sudėtinių sakinių. Mokinių kalbinėje veikloje gausėja sintaksinių struktūrų, jos sudėtingėja sistemingai mokantis kalbos. Taigi psicholingvistinė sakinio struktūros analizė ontogenezėje gali tapti teoriniu bei praktiniu pagrindu, kuriuo remdamasis pradinių klasių mokytojas ugdytų vaikų kalbą.Reikšminiai žodžiai: Psicholingvistinė analizė; Predikacija; Sakinys; Sakinio požymiai; Struktūra; Vaikų kalba; Pedagoginės rekomendacijos; Mokymo procesas.

ENFor successful mastering of speech activity skills a child has to learn not only linguistic signs, but also the ways of using them, i.e. to form the grammar of this native language, which in the process of its improvement approaches to, that used by the adult native speaker. The ability of building up utterance forms in the process of a child’s psycholinguistic development. The syntactic side of his speech has two forms—phrasal and semantic (L. Vygotsky, 1982). The development of semantic productiveness proceeds from a sentence to a separate word and the development of grammatical structuring—from a word to a sentence. Such psycholinguistic analysis and pedagogical recommendation of the children’s speech syntactic development will help the teachers and methodologists more effectively to organize teaching process.