Etinė refleksija aplinkos ekologinės transformacijos sąlygomis

LTStraipsnyje analizuojami struktūriniai ir funkciniai pokyčiai moralinio ir etinio mąstymo srityje. Paskutiniaisiais XX amžiaus dešimtmečiais, vykstant sparčiai mokslo bei technikos plėtrai, visuomenės gyvenime iškilo naujos moralinės problemos, o į jų svarstymą ir sprendimą įsitraukė įvairūs socialiniai ir profesiniai sluoksniai, ypač gamtos mokslų atstovai. Ankstesniaisiais amžiais vyravusią filosofinę etiką, kuri, kaip akademinė disciplina, daugiausia aiškino moralinės sąmonės specifiką, papildė taikomoji etika, daugiausia dėmesio skirianti moralės imperatyvų įgyvendinimo tam tikrose veiklos srityje problemai. Šiandien moralinio veiklos reguliavimo srityje, greta bendrųjų tradicinių nuostatų svarbus vaidmuo tenka konkretaus dalykinio pobūdžio reikalavimams, kurių turinyje galima konstatuoti moralinės ir etinės refleksijos praktinį neišskiriamumą. Šie ir kiti nauji asmenybės ir sociumo savireguliacijos sistemos ypatumai straipsnyje atskleidžiami per vienos iš reikšmingiausių taikomosios etikos šakų – ekologinės etikos – prizmę.

ENArticle explores the issue of structural and functional changes in the area of moral and ethic thinking. In the last decades of the 20th c. Characterized by a rapid development of science and technology, new moral problems emerged in the life of society. A wide range of its social and professional sections, especially representatives of natural sciences, got involved into their discussion and solution. The philosophical ethics that dominated previous centuries and, as an academic discipline, interpreted the specific features of moral consciousness was supplemented by applied ethics focused chiefly on the problem of implementation of moral imperatives in definite areas of human operation. Today, in the sphere of moral activity regulation, an important role, next to the general traditional attitudes, is played by the demands of definite matter-of-fact character, in the contents of which one may state a practical indivisibility of the moral and ethic reflection. These and also other new specific characteristics of the self-regulating system of personality and socium are revealed in this article through the prism of ecological ethics – one of the most important branches of applied ethics.