Alberto Zalatoriaus teorinės įžvalgos: savitumo paieškos

LTStraipsnyje siekiama atskleisti žymaus ir savito literatūros tyrėjo individualiosios metodologijos bruožus. A. Zalatoriaus darbai naujosios lietuvių literatūrologuos kontekste išsiskiria itin turininga ir originalia simbioze. Ji susiklostė visų pirma iš: l) mokslinio patikimumo ir tikslumo siekiančių teorinių prielaidų (čia daugiausia remtasi rusų formalistų, taip pat struktūralistų ir semiotikų veikalais), 2) interpretacija, close reading principais grindžiamo meninio teksto prasmių artikuliavimo ir 3) intuityvios estetinių pojūčių ir išsiugdytų moralinių nuostatų vienovės. { literatūrą tyrinėtojas turjs žiūrėti ir kaip atidus, objektyvus mokslininkas, ir kaip ją giliai mylintis asmuo, con amore. Jam autoritetai buvo J. Lot-manas, R. Barthes'as, A. J. Greimas, W. Kayseris, L. Spitzeris. Kita vertus, A. Zalatorius literatūrinį kūrinį suvokė kaip „šulinį", kuriame glūdi nuolat trykštančios, neišsemiamos tautos kultūros estetinės vertybės, ir norint jas tinkamai suvokti būtinos kuo įvairiausios metodologinės procedūros. Todėl tyrėjo darbuose nuolat įsiterpia programiškos metodologinės refleksijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių literatūrologija; Tyrinėjimo metodologija; Interpretacija; Semantika; Lithuanian literary scholar; Methodological features; Interpretation; Semantics.

ENThe article attempts to reveal the prominent and distinctive literary scholar's features of his individual method. The works of A. Zalatorius in the context of the new literature criticism are singled out by their meaningful and original symbiosis. It consists of: l) theoretical suppositions that are seeking scientific reliability and accuracy (here it is referred to the activities of the Russian formalists as well as structuralists and semioticians); 2) interpretation and meaning articulation of an artistic text, using the principles of close reading; and 3) the unity of the intuitional aesthetic senses with the developed moral rules. A critic has to look at a literature piece as an attentive, objective scholar as well as a deeply loving person, con amore. Such people as J. Lotman, R Barthes, A. J. Greimas, W. Kayscr, and L. Spitzer had an influence on A. Zalatorius. On the other hand, A. Zalatorius viewed a literary piece as a "well" where constantly springing, inexhaustible aesthetic values of the nation's culture lie, and in order to understand them correctly, various methodological procedures are needed. That is why the scholar's works always include methodological reflections. [From the publication]