Etninis religinis pliuralizmas ir globalizacija: požiūrių į problemą paieška

LTŠios problematikos raktažodžiai yra „globalizacija", „kultūrinis pliuralizmas", „religinis pliuralizmas", „etninis, nacionalinis ir religinis identitetas", „integracija", „diferenciacija", „mobilumas", „kitoniškumas", „tolerancija", „religinis fundamentalizmas", „ekstremizmas". Tačiau jau vien pažvelgus į juos galima suprasti, kad susiduriame jei ne su vienas kitą eliminuojančiais, tai bent jau vienas kitam prieštaraujančiais terminais. Ir vis dėlto visi šie terminai turi požymių, kurie yra priskiriami tik vienam reiškiniui, vadinamam šiuolaikinio globalaus pasaulio vardu. Etniškumo problema tampa viena iš aktualiausių tiek analizuojant konkrečius regionus, tiek ir bandant išsiaiškinti bendrąsias žmonių bendrijų vystymosi tendencijas. Nemenkindami etninio faktoriaus reikšmingumo, jo įtakos ir potencialaus destruktyvumo, mokslininkai yra linkę koncentruoti dėmesį į jo genealogiją. Etniškumas nagrinėjamas dviem požiūriais: kaip kažkas pradinio, „pirmapradžio" ir kaip kažkas socialinio. Kiekvienas požiūris turi savo šalininkų ir įtikinančių argumentų. Požiūris į etniškumą kaip į kažką „pirmapradį" - labai efektyvus, kai yra įprasminami etniniai jausmai, kadangi jų intensyvumas prilygsta nebent tik ryšių vienose įsčiose jėgai. Etniniai ryšiai reiškia lojalumą, savigarbą arba orumą, pasitikėjimą, saugumą, kolektyvinę gynybą, kuri yra daug didesnė nei ta, kuriai ryžtasi individas [p. 183].

ENTlie key terms of the given subject are globalisation, cultural, religious, ethnic pluralism, integration, differentiation, mobility, otherness, toleration, fundamentalism and extremism. Even a quick glance at them says that we are dealing with terms if not mutually exclusive then contradicting each other. And, nevertheless, all of them are carriers of attributes of the same phenomenon, named the modem global world. The author analyses religious pluralism in the context of tendencies such as the growth of fundamentalism, the multicultural and multi-religious communities as a result of mass migration, the creation of the global network of the newest technologies and communications, ethnic and religious conflicts. The author offers a look at the structure of religious pluralism as a multilevel object, which embraces inter-confessional and inside-confessional subjects. In globalisation religious and cultural pluralism objectively becomes the most favourable ground for the prosperity of global social, cultural and moral tendencies. Religious and cultural pluralism contains not only a system of various values, acting under the banner of religion and culture in its various modifications, but it also has a secular tendency. In the conclusion we note that religious pluralism is a term with several meanings, and accordingly there are many forms of pluralism.These forms may stress religious toleration, denominalisation or individual freedom to different degrees. While a certain mode of pluralism stresses the individual's right to religious freedom, another emphasises collective rights awarded to denominations. The actual type of religious pluralism and the real situation in society depend on many different circumstances: a combination of variations between religious groups and variations within groups, on different ways of world and religious interpretation in society, on polarisation inside one religion from liberalism to fundamentalism, or the existence of fundamentalism as the major and most powerful part.