Globalizacija: tarp neišvengiamybės ir sąmokslo teorijų

LTKad ir kaip apibrėžtume globalizaciją - kaip didingą „erdvės ir laiko kompresijos" procesą, kaip banalesnį pasaulio tapsmą „globaliniu kaimu" ar kaip banaliausią tarptautinės prekybos plėtrą - turi kilti klausimas, kas šiame procese žadina globalizacijos kritikų nepasitenkinimą ir „antiglobalistinių" minių įniršį, prasiveržiantį smurtu gatvėse. Mėginsime parodyti, jog antiglobalistinį sąjūdį sukėlė pagrindinių politinių jėgų persigrupavimas į dešinę nuo centro, jų pačių teisinamas apeliacijomis į tariamą globalizacijos neišvengiamumą. Ją sustiprino kapitalistinio sąmokslo teorija, kurios nusigriebė tradicinis kairuoliškas gaivalas, netekęs savo įprastų politinės raiškos kanalų. Glaustai aptarsime kai kurias antiglobalistinių argumentų prielaidas, parodydami jų naivumą ir prieštaringumą. Pabaigai pateiksime keletą pastabų apie globalizacijos perspektyvas [p. 164].

ENTreating globalisation as an inevitability, as something pushed, say, by technological progress or pulled by the telos of history, was the political ploy both of the half- victorious "new right" and of the "new left" conscious of the old left's failure. Globalisation's real cause - the opening up of markets both domestically and internationally, made possible by domestic political decisions - was thus smudged by politicians of all stripes. The realignment of mainstream political players, all of them shifting to the right of the centre, deprived the old left (and some of the old right) of political channels for voicing their agendas. In protest, they took to the streets, giving birth to the "antiglobalisation movement". The movement is driven by the perception of globalisation as a conspiracy by global capitalist players against weaker parties in global exchange. The perception is based on false premises. The basic one is that market exchange is a zero-sum game analogous to a zoological struggle for survival. The derivative one is the idea of global victimisation, i.e. that failure (of many countries in the south) is caused by success (of countries in the West/north). Leading figures of the movement are driven by pure hatred for global capitalism, with no positive alternatives to offer. In this hatred they now face a new competitor - Moslem totalitarians fighting liberal globalisation.