Emmanuelis Levinas: etika kaip pirmoji filosofija

LTEmmanuelis Levinas yra mąstytojas, išgyvenęs dvidešimtojo amžiaus tikrovę, pažinusią bene radikaliausias žmogiškosios prievartos formas. Prievartos akivaizdoje klausiama: ar įmanoma metafizika ir mąstymas, neredukuojantis konkretaus asmens į totalizuojančią sistemą? Prasmės krizė sukelia rūpestį, kurio vedami galėtume analizuoti etikos kaip pirmosios filosofijos galimybę. Levinui etika „yra pati metafizika ta prasme, kad etika grindžia vienintelę įmanomą filosofiją, vienintelį įmanomą ir autentišką pažinimą". Pozityvą judesį, peržengiantį bet kokį kito niekinimą ar nuvertinimą, net suvokimą ar pažinimą, Levinas vadina metafizika arba etika. Metafizinė transcendencija jam yra troškimas. Fenomenuose išryškindamas troškimą, siekiantį gėrio, Levinas akcentuoja, kad tiesa negali būti aptariama atsietai nuo gėrio; pabrėžia kreipinio gėrį, visad esančio prieš mane ir visad didesnio už mano vienintelį įmanomą atsaką: atsakomybę už Kitą. Taigi Levino mąstyme aptinkamą etinę perspektyvą, kaip klausimą ir iššūkį ontologijai, analizuosiu remdamasi labai konkrečiu Totalybės ir Begalybės (1961) tekstu, kuris iliustruoja radikaliai pasikeitusį atskaitos tašką filosofijoje: šiuo atskaitos tašku tampa etika. Beje savo metu ir Tomo Akviniečio mąstymas pasižymėjo naujumu bei iššūkiu. Žvelgdami į mūsų laikų ateities perspektyvą galėtume pritaikyti analogiją bei tarti, kad ateities krikščionis bus arba mistikas, arba jo visai nebus; taip ir ateities filosofija giliąja prasme, remiantis Levinu, yra įmanoma kaip etika [p. 137-138].

ENThe article analyses the text "Truth and Justice" from Emmanuel Levinas' Totality and Infinity (1961). The aim of this article is to verify for Levinas in which sense Ethics is the first philosophy (metaphysics), in which sense ethics is the basis for authentic knowledge. Levinas describes metaphysical transcendence in terms of Desire. While seeking in phenomena the Desire that goes to Good, Levinas maintains that Truth cannot be separated from Good. Good is always in front of me, is greater than me, and it challenges my responsibility for the Other.