Gėrio transcendentalija ir gėrio tipai

LTTranscendentalijų teorija, neatskiriama metafizikos dalis, plačiau buvo pradėta vartoti XII a., aiškinant bendrąsias esaties savybes. Šios teorijos pradmenų esama jau Aristotelio, Platono, Plotino filosofijose, o patį terminą transcendentalia randame Augustino ir Boeliaus darbuose. Terminas transcendentalija (lot. trans - už, anapus; scandre - kilti) pirmiausia parodo transcendentalinių terminų santykį su kategoriniais, t.y., kad transcendentaliniai terminai reiškia tas esaties savybes, kurių atžvilgiu kategoriniai terminai yra per siauri. Transcendentalijos nurodo pačius bendriausius esaties buvimo būdus (modus esseudi) ir iškyla virš kategorijų, pranokdamos visus apibrėžimus. Transcendentalijų neįmanoma apibrėžti, nes apibrėžiant būtina įvardinti giminę ir rūšies skirtingybę, kitaip tariant, mąstyti kategorijų ribose. Transcendentalijos yra apibūdinamos ir suprantamos metafizinės analogijos pagalba. Metafizinė analogija susideda iš analogono (bendras analogijos turinys, kokia nors tobulybė arba santykis), analogatų (subjektų, kuriuose proporcingai realizuojasi analoganas) ir santykio tarp analogono ir analogatų (tarp turinio ir jo turėtojų). Metafizinė analogija remiasi transcendentalinėmis sąvokomis, išreiškiančiomis esmingiausius esaties aspektus: vienovę, tiesą ir gėrį. Dažniausiai yra minimos penkios transcendentalijos: vienis, daiktas, kas nors, tiesa ir gėris [p. 49].

ENThe transcendental terms signify those properties of being which surpass the extension of categorical terms. Therefore the transcendental concepts are not defined by means of genus and specific difference but are described by means of metaphysical analogy. There are different opinions concerning the number of transcendental concepts. In the De Veritale, question 1, article 1, Thomas Aquinas speaks about the transcendental concepts of being, one, thing, something, truth and good. The transcendental concept of goodness indicates that everything that exists, as far as it exists, is good. Good can be divided into three types: moral, physical and metaphysical. The moral good is present only within the limits of human activity. In physical sense, the good is a correspondence between a thing and its nature. In the metaphysical and the most fundamental sense the good is identical with being. The transcendental concept of good enables one to solve the problem of evil. Since evil results from the inadequacy of matter in relation to form, evil is accidental and exists only in so far as the good exists. Thus evil has no independent ontological status. The good is absolute and the evil is relative.