Lietuvos kaimas ir jo kultūra globaliame pasaulyje

LTKaimas atlieka daugelį gyvybinių visuomenės funkcijų. Kultūrinio paveldo išsaugojimas yra viena iš jo funkcijų. Turint galvoje kaimo kultūrą, kaimas įgyja vis daugiau reikšmės. Globalizacijos procesas stipriai veikia Lietuvos kaimą. Pasiturinčiųjų ar geriau gyvenančių grupės yra santykinai mažos, o skurdžiai gyvenančių žmonių skaičius nuolat auga. Be to, yra grėsmė, kad dideli ūkiai iš žemės ūkio išstums šeimyninius ūkius ir taip juos stipriai nuskurdins. Likęs be šeimyninių ūkių kaimas pasikeis ne tik socialinio gyvenimo požiūriu, bet ir kultūriniu lygmeniu. Šiais laikais Lietuvos kaime dominuoja skurdo kultūra. Dėl kultūrinės infrastruktūros degradavimo, kultūros pasiekiamumas tampa vis sudėtingesnis. Labiausiai išsilavinę ir aktyviausi piliečiai palieka kaimus. Kaimo gyventojų išsilavinimo lygis yra daug žemesnis nei miesto gyventojų ir yra žemiau informacinės visuomenės standartų. Minėti procesai leidžia klausti: kokia yra paties kaimo ir kaimo kultūros ateitis?.Reikšminiai žodžiai: Kaimo visuomenė; Socialinė diferenciacija; Skurdas; Kultūrinis identitetas; Globalizacija; Country society; Social differentiation; Poverty; Cultural identity; Globalization.

ENRecently, village performs many functions vital to the society. Preservation of cultural heritage is one of its functions. In the sense of rural culture, village gains increasingly more significance. The process of globalisation greatly affects Lithuanian village. Only relatively small the well-off and better-off groups emerge, while the number of poor steadily increases. Moreover, there is a threat that big farms will push out family farms from the agrarian business impovering them greatly. The implication is that being left without family farms village will change not only in the sense of social life but in the cultural plane as well. Today culture of poverty prevails in Lithuanian village. Because of the degradation of cultural facilities the access to culture becomes more and more complicated. The most educated and active citizenry vacate villages. Educational level of village citizenry drags behind the educational level of urban population and stands below the standards of informational society. The above might raise the question: What is the future of rural culture and the village itself. [From the publication]