Economic policy and open innovation ecosystems: biomedicine case

LTSparčiai besivystančios technologijos ne tik kuria naujas galimybes ekonomikoje, bet ir formuoja nemenkus iššūkius ekonomikos dalyviams bei vyriausybėms siekiant laiku ir finansiškai pagrįstai kurti ekonominę ir socialinę vertę bei tarptautinį įmonės ir šalies konkurencingumą atitinkamame sektoriuje. Atvirųjų inovacijų ekosistemos daro itin didelę įtaką sveikatos priežiūros sektoriui. Senėjant pasaulio visuomenei, didėja su sveikatos priežiūros paslaugomis susijusių technologinių inovacijų svarba ir aktualumas. Nepaisant to, sveikatos priežiūros sektorius vis dar yra viena iš labiausiai fragmentuotų ES bendros rinkos dalių, kai didžioji dalis sprendimų paliekama spręsti nacionaliniu lygmeniu. Žvelgiant į reikšmingus skirtingų šalių šios srities rezultatų skirtumus, natūraliai kyla klausimai dėl šalių nacionalinių politikų ir jų taikymo mechanizmų objektyvumo ir veiksmingumo, kurie, tikėtina, lemia reikšmingus skirtumus šalių gebėjime inovuoti ir generuoti spartesnį šalies ekonominį augimą bei gerėjančius socialinės gerovės rezultatus. Šalies kompetencijos atvirųjų biotechnologijų inovacijų sistemų valdyme siekiant gerinti viešojo sveikatos priežiūros sektoriaus valdymo efektyvumą tampa dar aktualesnės besiformuojant personalizuotai medicinai, kurios kuriamų galimybių iššūkiai atsiranda medicinos produktų, prietaisų ir paslaugų reglamentacijoje, o sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka nesugeba atliepti poreikių dėl fundamentalių pastarosios skirtumų, lyginant su lig šiol dominuojančia medicinos pramone. Inovacijų medicinoje dinamika ir stipriai išreikštas rinkos poreikis kokybiškesnėms ir efektyvesnėms sveikatos priežiūros paslaugoms skatina greitesnę atvirųjų inovacijų ekosistemų evoliuciją, nei ekonomikos lygmeniu spėjama adaptuoti reguliacines aplinkas.Praktinė patirtis rodo, kad atvirosios inovacijų ekosistemos dažnai funkcionuoja nepakankamai efektyviai. Nesėkmingų patirčių istorija, kompetencijų trūkumas tiek valstybiniame, tiek privačiame sluoksniuose, vidiniai ir išoriniai kompleksiškumai, finansinė, socialinė bei reputacinė rizika dažniausiai mažina ekonomikos dalyvių pasitikėjimą, sukuriant papildomą barjerą inovacijų sklaidai . Teorinės žinos ir empiriniai duomenys sudaro prielaidas tolesnei analizei ir, nepaisant visiems modeliams neišvengiamų ribotumų, indikuoja modeliavimo poreikį, kas padėtų analizuoti inovacijų spartą lemiančių sprendimų ir / arba procesų kontekstą, keliant klausimą, kaip įgalinti reguliacinę ekonomikų aplinką atliepti skirtingus ekonomikos dalyvių interesus užtikrinant sparčią, bet saugią inovacijų dinamiką, kurioje, vyriausybėms reguliacinėmis priemonėmis sumažinus neefektyvumo barjerus, geriau veiktų laisvos rinkos savireguliaciniai procesai.

ENThe paper overviews different perspectives of innovations in the economy. Taking empirical data of the biomedicine sector, the EU policy insights on innovation, as well as Lithuania’s data of the public healthcare sector, the paper provides insights aiming to define the specificity of innovations in the biomedicine sector and to suggest further research directions which could contribute economic theory and practice.