La Princesse Niola aux Enfers Étude de mythologie comparée

LTLietuvių kalba pagrįstai vadinama viena archajiškiausių indoeuropiečių kalbų Europoje, todėl įdomu tyrinėti lietuvių pasakose esančius archaizmus. Rašytinė lietuvių kalba susiformavo XV a., o suklestėjo kaip reikšminga tautinės tapatybės dalis XIX a. Tai kliudo atrasti senąsias lietuvių pasakų ir mitų versijas, kurios įdomios plėtojant lyginamąją mitologiją. Nepaisant šių kliūčių, straipsnyje nagrinėjama lietuviška pasaka apie karalaitę Niolą požemio karalystėje. Darbe klausiama: ar ji turi paralelių graikų ir romėnų pasaulyje? Kokie galėtų būti jungiamieji saitai? Pirmiausia darbe mėginama nustatyti naratyvinius taškus, kurie pasaką sieja su mitologiniais pasakojimas apie Persefonės pagrobimą ir požemio karalystės valdovo Hado žmoną Proserpiną. Tada nagrinėjami skirtumai ir bandoma paaiškinti jų reikšmes. Atlikus tekstinių elementų analizę, aiškinamos galimos skirtingose šalyse paplitusių pasakojimų giminingumo priežastys. Apibendrinime teigiama, kad lietuviška pasaka apie Niolą turi glaudžių sąsajų su graikų ir romėnų mitais, nors esama ir skirtumų. Apie pasakojimų giminingumą liudija antriniai elementai. Nepaisant galimų kultūrinių mainų, pasakojimų elementų panašumo negalima pagrįsti vientisos mito evoliucijos idėja. Vis dėlto mitas galėjo transformuotis skirtingose kultūrinėse aplinkose ir įgyti originalią formą lietuvių kultūroje. Tokiu būdu galima susieti dvi hipotezes: galima manyti, kad mito ištakos glūdi graikų ir romėnų kultūroje, kurios giminingumas indoeuropiečių kultūrai sudarė prielaidas mito sklaidai.