Ausschreitungen gegen Juden in Litauen im Kontext antijüdischer Gewalt im Europa des 19. und 20. Jahrhunderts: Krisenphasen und die Zunahme des Gewaltniveaus

LTStraipsnyje nagrinėjami prievartą iššaukę neramumai prieš žydus Lietuvoje XIX–XX a. Nauji šaltiniai nepanaudoti, remtasi publikuotais istorikų tyrimais, kurie traktuojami bendrame antižydiškos prievartos europiniame kontekste. Tos prievartos lygis Vidurio ir Vakarų Europoje nuo 1800 iki 1938 metų geografiškai mažai keitėsi, o Rusijos imperijoje nuo XIX a. 9-ojo dešimtmečio iki Pirmojo pasaulinio karo yra pastebima prievartos prieš žydus eskalacija. Čia istorinei analizei galima išskirti keturias griaunamojo potencialo kilimo fazes carinėje Rusijoje: nuo 1819 iki 1880 metų; abi pogromų bangas nuo 1881 iki 1883 ir nuo 1903 iki 1906 metų; pogromus Pirmojo pasaulinio karo ir Rusijos pilietinio karo metais (1914–1921); pogromus, lydėjusius vokiečių Vermachto įžengimą į Sovietų Sąjungą 1941 m. vasarą. Lietuvoje antižydiški neramumai kaimiškose vietovėse XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje tipologiškai buvo panašūs į tuos, kurie žinomi Europoje nuo ankstyvojo XIX a. Carinėje Rusijoje vykę pogromai labiausiai reiškėsi pietvakarių Rusijoje (Ukrainoje), o etninėje Lietuvoje iki tokio lygio su daugeliu aukų nepakilo, čia nebuvo organizuoto antisemitinio judėjimo. 1914–1921 m. laikotarpiu vykę pogromai dalinai palietė ir žydus Lietuvoje, ypač puolant Lenkijos kariuomenei Raudonąją armiją. Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje, Rytų Lenkijoje ir Vakarų Ukrainoje vyko pogromai Vokietijai okupuojant šias teritorijas, užimtas ir aneksuotas prieš tai Sovietų Sąjungos. Bandoma paaiškinti kodėl šie pogromai, kaip pavyzdžiui, Kaune 1941 m. birželį, pasižymėjo aukštu prievartos lygiu.