Loginių žinojimo pagrindų analizė G. Frege's filosofijoje

LTStraipsnyje aptariamas G. Frege's indėlis sprendžiant pažintinio turinio formalizavimo galimybių problemą. Matematikos būklė ir poreikiai, paskatinę autorių imtis bendrųjų minties funkcionavimo principų analizės, sukoncentravo jo pastangas logikos srityje. Adekvačios minčiai kalbinės išraiškos paieška atvedė prie kalbos galimybių tyrimo. Frege's tyrinėjimai remiasi prielaida, kad loginė minties analizė galima tik per loginę kalbos analizę. Straipsnyje norima pabrėžti, kad autoriaus dėmesys kalbai – netiesioginis. Jis sąlygotas minties, jog kalboje tam tikru būdu yra duotas žinojimas. Analizuojami matematikos loginio konstravimo metmenys Frege's filosofijoje leidžia parodyti, kad matematikos logizavimas skatino naują pačios logikos ir jos pažintinių galimybių sampratą. Frege's kuriama formulių kalba, kaip tam tikra struktūra, jo filosofinių tyrinėjimų kontekste įgyja fundamentalią metodo reikšmę. Tai skatino pripažinti formalaus aspekto svarbą pažinime. Įvairi kalbinė minties raiška atkreipė Frege 's dėmesį į simbolizavimo būdų skirtingą pažintinę vertę. Tai iškėlė prasmės ir reikšmės skyrimo problemą. Susiejęs prasmę ir reikšmę su sakinio struktūra, jis loginę kalbos analizę nukreipė į semantines problemas. Šios Frege 's idėjos veikė vėlesnius filosofijos bandymus tyrinėti mūsų pažinimo galimybes prasmingos kalbos ribose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Matematikos logizavimas; Prasmė; Reikšmė; Mokslo kalba; Mathematics; Sense; Meaning.

ENPaper discusses Frege’s contribution to solving the problem of cognitive contents formalization. The state and needs of mathematics have led the author to analyse the general principles of thought and focused his efforts on the sphere of logics. Frege’ss research is based on the assumption that logical thought analysis is possible only through logical language analysis. The article points out stresses that the author’s interest in language is indirect. It is based upon the idea that language conveys knowledge in a certain way. The paper analyses Frege’s outline of mathematical logical construction. The language of formulas developed by Frege as a certain structure acquires a fundamental value of a method in the context of his philosophical research. This induced Frege to acknowledge the significance of the formal aspect in cognition. Differences in linguistic expression of a thought turned Frege’s attention to cognitive value of symbolization. This gave rise to the problem of differentiating between the sense and the meaning. By relating the sense and the meaning to the sentence structure Frege directs logical analysis towards semantic problems. These Frege’s ideas influenced further attempts of philosophers to study the potentialities of our cognition within the range of meaningful language. [From the publication]