Juozas Naujalis XXI-ojo amžiaus Lietuvos kultūros kontekste
- Lietuvių kalba / Lithuanian
- Anglų kalba / English
- Lenkų kalba / Polish
LTKnygoje atskleidžiama kompozitoriaus Juozo Naujalio (1869–1934) kūrybinė biografija. Pirmoji būsimojo kompozitoriaus pažintis su tikruoju menu įvyko grafo Tiškevičiaus dvare. Studijuoti vargonininkystės jis išvyko į Varšuvą. 1889 m. su aukštojo mokslo baigimo diplomu Naujalis grįžo į Lietuvą. 1905 m. pasirodė pirmasis spausdintas Naujalio harmonizuotų dainų rinkinėlis, kompozitorius tapo aktyviu kultūrinio judėjimo Lietuvoje dalyviu. 1892 m. jis atvyko į Kauną dirbti Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje vargonininku. Žemaičių vyskupo M. L. Paliutionio globojamas 1894 m. pirmą pusmetį mokėsi garsioje bažnytinės muzikos mokykloje Regensburge (Ratisbonoje), Vokietijoje. Grįžęs į Kauną, Juozas Naujalis ėmėsi grigališkojo giedojimo reformos įgyvendinimo. Profesionaliai įvaldęs europinės bažnytinės muzikos kanonus, norėjo į Lietuvos bažnyčią sugrąžinti kilnią religinę katalikišką muziką, turinčią lietuviškumo atspalvį ir išsaugančią krikščioniškajai pasaulėjautai būdingą dvasinę pusiausvyrą. Naujaliui dirbant Kaune užsimezgė jo bičiulystė su Maironiu. Naujalis ne tik dirbo vargonininku katedroje, dėstė kunigų seminarijoje, bet ir rūpinosi lietuvybės puoselėjimo klausimais. Naujalis pradėjo daugelį Lietuvos kultūrai svarbių iniciatyvų ir darbų, visos šios veiklos pelnė jam Lietuvos muzikos patriarcho vardą. Knygoje pateikiama daug iliustracinės medžiagos iš Lietuvos muziejų ir bibliotekų fondų bei asmeninio Laimutės Indrašiūtės fotografijų albumo.
