Labirintas: matyti versus numatyti

LTĮtampą tarp angažuotos žiūros, į kurią įsitraukia ir kurioje dalyvauja pats žiūrintysis, ir užbėgančios už akių – numatančios – žiūros paranku nusakyti labirinto metafora. Atrodo, visiškai akivaizdu, kad, norint išeiti iš labirinto, būtina įsitraukti į veiksmą ir angažuotis jam. Kad ir kaip atidžiai studijuotume reikiamus traktatus, kad ir kiek valandų stebėtume labirinto maketus bei imituotume bėgimo iš jo judesius, jei esame labirinte, bet visiškai neįsitraukiame į jį – niekada nepriartėsime prie išėjimo. [...] Šiame straipsnyje nedidelių etiudų forma aptarsiu keletą filosofijos situacijų, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai nuaidi labirinto ir dviejų skirtingų – angažuotos ir modeliuojančios – žiūros tipų tema. [Iš Įvado]

ENArticle presents some etudes on the distinction between disengaged, objectifying and engaged, existential thinking. The differences between them are showed through their attitude to the metaphor of the labyrinth. The author overviews some notions of R. Descartes, G.W.R. Hegel, on the one side, and S.Kierkegaard, L. Wittgenstein, on the other. It is argued that the disengaged, objectifying thinking seeks to foresee, to go beyond the labyrinth as the nexus of the one-sided, contingent situations. The engaged thinking, contrary, accepts the labyrinth of the everyday situations. It permanently transgresses the labyrinth only by means of the intensity of the concrete engagement. [From the publication]