Pastabos dėl latvio ir lietuvio įvaizdžio

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Pastabos dėl latvio ir lietuvio įvaizdžio
Alternative Title:
Some remarks on the images of the Latvians and Lithuanians
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojamas lietuvio ir latvio įvaizdis istoriniuose šaltiniuose bei tautosakoje. XIII a. pradžioje Latvijoje rašytose kronikose į baltų gentis žvelgiama kaip į krikšto bei pajungimo objektus, vertinant jų patikimumą ir lojalumą. Lietuviai čia dažniausiai vaizduojami kaip žiaurūs užpuolikai, pagonys, trikdantys ramų krikščionių gyvenimą. Latvių liaudies dainose Lietuva (Leiši, Leišu zeme) minima kaip svainių žemė, iš kurios laukiama jaunikių ar kurioje galima rasti sau nuotaką. Tačiau XIX a. latvių tautosakoje įsigali neigiamas požiūri į lietuvius; jie charakterizuojami kaip neturtingi, žiopli, mažaraščiai. Toks požiūris paaiškinamas XIX a. ekonominiais, kultūriniais Lietuvos ir Latvijos valstiečių gyvenimo skirtumais, kuriuos savo ruožtu lėmė nevienalaikis baudžiavos panaikinimas Rusijos imperijoje bei caro valdžios represijos po 1831 m. ir 1863 m. sukilimų. Lietuvių liaudies dainose etnonimo latvis nepavyko aptikti, tačiau pasitaiko dainų, kuriose minima Ryga. Dažniausiai tai karo dainos, o Ryga juose vaizduojama kaip mūšio vieta. Šios dainos siejamos su Respublikos-Švedijos karu (1600-1629) ir Salaspilio mūšiu (1605), kuriame LDK kariuomenė sumušė švedus ir tąkart apsaugojo nuo jų Rygą. Lietuvių tautosakoje ir etnografijoje latviai laikomi burtininkais, užkalbėtojais. Anekdotuose jie vaizduojami kaip šykštūs, savanaudžiai. Latvio pravardė zirga galva, matyt, paimta iš pačių latvių, kai jie taip vadino lietuvius. Dažnai iš latvių girdėję šią pravardę lietuviai, pradėjo taip vadinti latvius.

ENThe article analyses the image of Lithuanians and Latvians in historical sources and folklore. Chronicles written in Latvia in the beginning of the 13th c. consider the Baltic tribes as the subjects of Christening and employing, taking into account their trustfulness and liability. Here, Lithuanians often are shown as cruel robbers - pagans who disturb peaceful life of Christians. In Latvian folk songs, Lithuania (Leiši, Leišu land) is mentioned as the land of relatives in law where the grooms or the brides come from. But Latvian folklore of the 19th century describes Lithuanians negatively; they are characterized as poor, non-educated, and non-smart people. Such attitude may be explained by economic and cultural differences in lives of Lithuanian and Latvian folk people of the 19th c. influenced by non-uniform recall of the baudziava in Russian Impair and czar government repressions after the riots of 1831 and 1863. The etnonim “Latvian” was not found in Lithuanian folk songs, but there are songs that mentioned the city of Riga. Most often these are war songs where Riga is mentioned as a place of fighting. Such songs are related to the war between the Republic and Sweden (1600-1629) and Salaspilis fight (1605) where the army of GDL fought Swedes and protected from them Riga. Lithuanian folklore and ethnography considers Latvians as magicians and whisperers. Jokes show them as selfish and sykstus people. The nickname “zirga galva” (horse’s head) most likely was taken from Latvians themselves, as they used to call Lithuanians by this nickname. Lithuanians often heard this nickname from Latvians and began to use it for calling Latvians.

ISBN:
998638656X
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/8460
Updated:
2013-04-28 16:46:46
Metrics:
Views: 38
Export: