LTStudijų kokybė priklauso tiek nuo aukštosios mokyklos noro bei sugebėjimo padaryti studijas geras, tiek nuo studijas reguliuojančių įstatymų, kitų teisės aktų bei jų reikalavimų vykdymą prižiūrinčių institucijų ar asmenų. Pirmasis veiksnys susijęs su aukštosios mokyklos akademine autonomija, antrasis - su valstybiniu studijų reglamentavimu. Abu veiksniai yra svarbūs, tačiau metai po metų jų svarbos santykis kiekvienoje valstybėje kinta. Tas santykis kinta pagal švytuoklės principą. Kai valstybė savo įstatymais ir ypač poįstatyminiais veiksmais pernelyg suvaržo studijų programų kūrėjų ir vykdytojų laisvę, akademinės autonomijos šūkiais apsiginklavusi aukštojo mokslo bendruomenė priverčia valstybines institucijas sustabdyti savo „represijas“. Tačiau, kai pamažu pamirštama, kad akademinės autonomijos svarbiausias (o gal ir vienintelis) uždavinys yra geros studijų kokybės užtikrinimas, tenka vėl stiprinti valstybinį studijų reguliavimą, priminti aukštosioms mokykloms jų akademinę atsakomybę. Tokį švytavimą nesunku įžvelgti ir Lietuvos aukštojo mokslo istorijoje.