LT[...] Katiliūtė pelnytai priskiriama prie tų dailininkų, kurie atkakliai naikina bet kokias provincialumo apnašas ir kurių pastangomis tapyba vėl grįžta į meno apyvartą, kad užimtų jai deramą vietą. Nuo pat Nepriklausomybės pradžios tapytoja įsiliejo į veržlią Europos meno srovę - vartus, galima sakyti, atvėrė didžiulė 20 šalių paroda Kunst Europa, surengta 1991 m. įvairiuose Vokietijos miestuose (nors ir apmaudu, kad estai, latviai, lietuviai, pristatyti Oldenburge, vis dar buvo pakišti po Sovietų Sąjungos meno "kepure"...). Būtent tada vokiečiai atrado abstrakcionistę Rūtą Katiliūtę, šioje šalyje įvyko daugiausia - 17 - asmeninių ir grupinių jos parodų užsienyje. Ilgai ir produktyviai bendradarbiauta su Izabelos Salustowicz galerija Bylefelde, kūrinius eksponavo garsi Borisso Brockstedto galerija Berlyne. Kūrybos keliai vedė į Austriją, Belgiją, Daniją, Olandiją, Prancūziją, Švediją ir atgal - per Lenkiją, Latviją, Estiją, Gruziją, Rusiją į Lietuvą... [...] [p. 10].