Die Entwicklung der Sakraltopographie von Memel im Mittelalter und in der frühen Neuzeit

LTSakraline topografija laikomas religinės paskirties statinių aprašymas. Jis gali būti naudingas norint suprasti senųjų miestų ir kitų gyvenviečių infrastruktūrą, ypač dėl to, kadangi Bažnyčia Viduramžiais ir vėlesniais laikotarpiais turėjo ypatingą reikšmę žmonių gyvenime. Religiniai dvasinėms apeigoms skirti pastatai atspindi tikėjimo adeptų valios ir politikos realizavimą konkrečioje vietovėje, kita vertus, šie pastatai patys darydavo įtaką tolesnei urbanistinei raidai. Šio straipsnio tema yra Memelio (Klaipėdos) sakralinės topografijos raida Viduramžiais ir ankstyvaisiais Naujaisiais laikais. Tyrimu siekta suprasti ne tiek bažnytinę istoriją konkrečiame mieste, kiek bažnytinių statinių sąveika su miesto erdve istoriniu požiūriu. Trijų senųjų, iki mūsų dienų neišlikusių bažnytinių pastatų, likimas padeda suprasti miesto raidą ilgesniu laikotarpiu. Remtasi ikonografiniais ir rašytiniais šaltiniais, archeologinių tyrimų duomenimis, per religinių pastatų prizmę parodant miesto raidą nuo jo įkūrimo XIII a. viduryje. Atskleidžiamos priežastys, dėl kurių Klaipėda liko be žymesnio hinterlando, netapo krikščionybės centru kuršių žemėje, kas lėmė miesto ribotą plėtrą Vokiečių Ordino laikais. Atlikto tyrimo rezultatai iš pradžių autoriaus buvo paskelbti straipsnyje lietuvių kalba, žr.: Sakralinės topografijos vystymasis Klaipėdoje viduramžiais ir naujųjų amžių pradžioje, in: Acta historica universitatis Klaipedensis 2, Klaipėda 1994, p. 17–30. Dabar yra skelbiama vokiška versija, nežymiai papildžius ankstesnį straipsnį turinio prasme. Pateikiamos 3 nespalvotos iliustracijos.