Ką reiškia mąstyti laiką?

LTKlausimo, ką reiškia mąstyti laiką, plėtotę mums padiktuoja dabartinė Vakarų visuomenės laiko (ne)patirtis. Objektyvizuotas, sudaiktintas ir skaičiuojamas laikas vis labiau nugyvenamas, bet mažiau išgyvenamas, nes didėjantis gyvenimo tempas verčia skubėti ir neleidžia užsibūti dabartyje – šie procesai sąlygoja vis didėjantį beprasmybės ir tuštumos pajautimą. Atsižvelgiant į laiko sąvokos neapibrėžtumą bei laiko ir kalbos santykio problematiką, pasiūloma kitokia nei filosofijoje įprasta laiko tematizavimo skirtis: vietoje perskyros tarp objektyvaus, matuojamo išorinio ir subjektyvaus, išgyvenamo vidinio laiko, paslepiančios šios perskyros prielaidas ir tokiu būdu ignoruojančios iš šio santykio kylančią problematiką, siūloma santykiu su išgyvenamu / tiriamu laiku paremta perskyra tarp buvimo laiko subjektu ir buvimo laiko objektu. Apžvelgiant keletą svarbesnių laiko sampratų (Aristotelio, Augustino, Kanto, Husserlio), kuriose stengiamasi laiko sąvoką formalizuoti ir išgryninti, atskiriant ją nuo analizuojančio subjekto laikiškumo patirties, parodoma, kad tokia objektyvizuoto laiko samprata, nors įgalina laiku disponuoti ir jį išnaudoti, paslepia savo dialektiškai negatyvų santykį su kalba bei ištrina iš laiko sampratos prasmės ir amžinumo dimensijas, be kurių laikas nebegali būti žmogiškai išgyvenamas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aristotelis; Augustinas; Husserlis; Kalba; Immanuel Kant (Imanuelis Kantas); Laikas; Laiko objektas; Laiko subjektas; Prasmė; Aristotle; Augustine; Husserl; Kant; Language; Meaning; Object of time; Subject of time; Temporal object; Temporal subject; Time.