Atminties visuma ir kitybė. Fenomenologinis požiūris

LTStraipsnio tikslas – parodyti, kad atmintis nėra tapati visiškam sąmoningumui. Atmintis yra susijusi su užmarštimi, tačiau negali būti redukuota į ją. Atminties klaidos ir iliuzijos jos nepaneigia, nes jas atrasti yra galima tik atminties visumos kontekste. Šia prasme visiškai sutinku su Pauliu Ricoeuru, kuris įspėja apie neleistiną atminties redukavimą į atminties patologijas. Edmundas Husserlis, analizuodamas atminties problemą, turi įveikti tradicinį nepasitikėjimą atmintimi, parodyti, kad atmintis nėra atvaizdų sąmonės forma, ir sukurti dinamišką atminties modelį. Pirma, atskleisiu, kaip veikia statiška atminties kaip kopijų rinkinio samprata, antra, išnagrinėsiu, kaip atminties samprata pakinta susiejant ją su reprodukuojančiu sudabartinimu, trečia, aptarsiu, kaip galima nustatyti klaidingus prisiminimus, ketvirta, analizuosiu, kaip prisiminimuose pasireiškia pasyvi asociacijų sintezė ir, penkta, pademonstruosiu, kaip atmintis yra susijusi su užmarštimi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Fenomenologija; Husserlis; Užmarštis; Vaizdinių sąmonė; Forgetting; Husserl; Image consciousness; Memory; Phenomenology.

ENAim of this article is to demonstrate that memory is not identical with full consciousness. Memory is related to forgetting, but memory cannot be reduced to it. The errors and illusions of memory do not negate it because they can be discovered only within the context of the entirety of memory. On this account I agree with Paul Ricoeur, who warns against the inadmissible reduction of memory to memory pathologies. When Husserl analyses the problem of memory, he has to overcome the traditional distrust in memory, to show that memory is not a form of image consciousness, and to create a dynamic model of memory. First, I will show how the static understanding of memory as a set of copies works. Second, I will analyse how the concept of memory changes when it is correlated with reproductive presentification. Third, I will elaborate on how it is possible to identify false memories. Fourth, I will analyse how passive synthesis of associations manifests itself in memories. And fifth, I will demonstrate how memory is related to forgetting. [From the publication]

• Dienoraščio fragmentai / Alfonsas Nyka-Niliūnas. Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, 2002-2014. 4 kn. (647, 639, 539, 159 p.).
• Maldos įspaudai atmintyje: lyrinio subjekto patirtys Alfonso Nykos-Niliūno ir Czesławo Miłoszo poezijoje / Dalia Jakaitė. Colloquia. 2022, 50, p. 47-62.
• Patirtis ir refleksija : fenomenologinės filosofijos akiračiai / Dalius Jonkus. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2009. 282 p.