Dėmesys technologijoms: rūpestis ar technologija?

LTStraipsnyje analizuojami technikos ir technologijų vertinimai šiuolaikiniuose filosofiniuose diskursuose. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Martino Heideggerio teikta ir tapusi klasikine technikos samprata dažnai ne tik kvestionuojama, bet ir nueina užmarštin. Vietoj jos įsigali technologinio determinizmo koncepcija, pasak kurios, technologijų kaita lemia socialinių sistemų (taip pat ir žmogaus) kaitą, o ne atvirkščiai. Dabar technē arba technika, dažniausiai suprantama grynai instrumentine, pagaliau galios prasme – kaip galinga priemonė, įrankis, mechanizmas ką nors paveikti, pakeisti, valdyti, pagaliau dėl to valdymo net manipuliuoti žmogaus sąmone, jo jausmais. Todėl, nepaisant to, kad techniką žmogus jau „prisijaukino“, kyla rimta atsakomybės už jos naudojimą ir plėtrą problema. Keliamas klausimas – ar vis didėjantis visuomenės dėmesys šiuolaikinėms technologijoms nėra savotiška postmoderniojo kapitalizmo „technologija“ kaip manipuliavimo visuomenės sąmone priemonė. Greta galimo teigiamo atsakymo į šį klausimą svarstoma Alberto Borgmanno teikta mintis, kad technologijų plėtros priežastys turi ontologinę dimensiją – jos yra pati žmogaus prigimtis, jo troškimas išsiaukštinti ir garbinti savo kūrybiškumą. Todėl daroma išvada, kad svarbu kur kas giliau ir plačiau ištirti pačią kūrybiškumo prigimtį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atsakomybė; Kūryba; Laisvė; Technologijos; Technologinis determinizmas; Creativity; Freedom; Responsibility; Technological determinism; Technologies.

ENThe paper analyses different attitudes towards technologies in contemporary philosophical discourses. It points out that classical notion of technology formulated by Martin Heidegger seems to be more and more often questioned and even forgotten. As a result, it is being replaced by the theory of determinism, according to which the change of technologies determines the changes in social systems, the human being including. This happens this way and not vice versa. Nowadays technē, or “technika” (in English: technology) is mostly understood in the instrumental meaning or in the meaning of power. It is considered to be a powerful means, tool or mechanism to influence, change, control and manipulate human consciousness and human feelings. Despite the fact that technologies have already been tamed, the problem of huge responsibility for using and developing them arises. It is questioned whether the increasing society’s attention to modern technologies is not a particular “technology” of the postmodern capitalism to manipulate social consciousness. In parallel with “yes” answer to this question, Albert Borgmann’s idea that the causes of technological development have an ontological dimension, i.e. the causes are rooted in the nature of human beings themselves and their desire to adore own creativity, is discussed. Thus, it becomes necessary to probe deeper into the nature of creativity. [From the publication]

• Apie ateinančią sintetinės biologijos Kondratjevo bangą ir biokapitalistinę Lietuvą / Zenonas Norkus. Problemos. 2012, t. 81, p. 79-97.
• Autopoiesis kaip savikūra ir kūrybos ištakos / Saulius Kanišauskas. Santalka: filosofija, komunikacija. 2011, t. 19, Nr. 1, p. 45-53.
• Filosofinės socialinio modeliavimo problemos: teorija, praktika, siekiai, vertybės / Saulius Kanišauskas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013. 245 p.
• Integration of information and communication technologies (ICT) in berry and fruit farms cooperation in Lithuania / Audronė Ispiryan, Algirdas Giedraitis. Vadyba. 2019, Nr. 2 (35), p. 137-143.
• Iracionalumas ir mokslinio pažinimo ribos / sudarytojas ir atsakingasis redaktorius Saulius Kanišauskas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2011. 355 p.
• Kūrybinė klasė: ekonominiai, sociologiniai, filosofiniai aspektai / Tomas Kačerauskas. Filosofija. Sociologija. 2014, t. 25, Nr. 3, p. 155–163.
• Kūrybos visuomenės terminai ir sampratos / Tomas Kačerauskas. Logos (Vilnius). 2014, 78, p. 6-18.
• Liberaliosios pasaulėžiūros aporijos / Algirdas Degutis. Logos (Vilnius). 2008, 57, p. 58-66. 2009, 58, p. 44-53.
• Postmodernusis kapitalizmas : gundymas nemirtingumu / Vytautas Rubavičius. Metai. 2009, Nr. 5-6, p. 137-153.
• Pozityvus protas : jo raida ir įtaka modernybei ir postmodernybei / Evaldas Nekrašas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 451 p.
• Transdisciplininis projektas: proveržis į mokslų ir praktikos sintezę? / Saulius Kanišauskas. Problemos. 2011, t. 80, p. 107-115.