Film as modern medium and ontology

LTDažnai nuodugniai nagrinėjamas dėmesys, skiriamas televizijos programoms, jų turinys, semiotika, skirtingi retorikos, ekonominio konteksto ir kontrolės lygmenys. Drauge tyrinėjamas programų kartojimų fenomenas, nepaisant įtarimų, kad tokia analizė yra dirbtinė. Tačiau lieka neišanalizuoti kai kurie pamatiniai sandai, kalbant apie medijas apskritai ir apie televiziją konkrečiai. Šie sandai straipsnyje vadinami ontologiniais, t. y. nurodančiais numanomą medijų prigimtį, jų esmės reiškimosi būdus. Apie esmę tegalima užsiminti pirmiausia nagrinėjant kur kas suprantamesnius medijų aspektus.

ENThe interest in television programming, its content, even its semiotics and at times the various levels of rhetoric, economic context and controlling interests, have been thoroughly analyzed. This is even the case with the analyses of the phenomenon of reruns, although one could surmise that the analyses are somewhat artificial. What has been left out of these important contributions are some of the most fundamental compositions of media in general and television in particular. These compositions will be called ontological, i.e. explicating the presumed nature of media, all the way to its very substance. The latter can only be intimated, since the more comprehensible aspects will be offered first.