Psychē, Pneuma, and air: Levinas and Anaximenes in proximity

LT"Ar mes vakariečiai, nuo Kalifornijos iki Uralo, nesame išmaitinti tiek Biblijos, tiek ikisokratikų?" – retoriškai klausia Levinas. Šiame straipsnyje kaip tik ir tyrinėjama, ar Levino filosofijoje galima aptikti esatį šio nepagrindinio, tačiau dėl to netgi reikšmingesnio ikisokratikų mąstytojo, būtent – Anaksimeno, ir jo “teorijos”, esą oras yra visų daiktų archē. Straipsnyje siekiama parodyti žydiško įkvėpimo, veikiančio Levino filosofijoje, ir graikiškos pradų tradicijos artimumą psichizmo sampratos klausimu. Tame psichizme, kurį Vakarų filosofija suprato didžia dalimi kaip dvasinį ir nematerialų principą, Levinas vėl atranda gamtinį, materialų elementą ir taip pats atsiduria, su Anaksimenu, iki arba veikiau anapus materialumo ir nematerialumo, kūno ir sielos, gamtos ir dvasios skilimo, prie kurio Anaksimenas prisidėjo, nors pats ir liko ties to skilimo slenksčiu.