Simfoninės ir kamerinės instrumentinės muzikos koncertų apžvalga (1918-1940)

LTObjektas: koncertinis gyvenimas ir 1918-1940 m. Lietuvos Respublikoje buvusi koncertinė politika - simfoninės ir kamerinės instrumentinės muzikos atlikimas bei jos populiarinimas. Tikslas: atskleisti bendrąsias koncertinio gyvenimo tarpukario Lietuvoje raidos tendencijas, suskirstyti periodais to meto koncertinį gyvenimą, nustatyti kiekvieno periodo dėsningumus, būdingiausius bruožus. Metodas: rašant šį straipsnį, naudotas ne tik istorinis analitinis, bet ir statistinis metodas (darbe buvo pasitelkta daugybė faktinės medžiagos: apie kompozitorius, atlikėjus, koncertuose atliekamus kūrinius ir t.t.). Pagrindiniai teiginiai. Koncertinį gyvenimą tarpukario Lietuvoje galima skirstyti į keturis periodus. Pirmasis (1918-1923) - koncertinio gyvenimo ir organizacinių struktūrų kūrimo, atlikėjų kolektyvų telkimo bei repertuaro politikos kūrimo laikotarpis. Antrasis (1923-1928) koncertinio gyvenimo periodas - dirigentų bei simfoninių orkestrų debiutų, jų suklestėjimo, lietuviškos muzikos koncertų įtvirtinimo tarpsnis. Trečiasis periodas (1928-1933) Lietuvos koncertiniame gyvenime garsėja kaip užsienio atlikėjų ir dirigentų bei užsienietiškos muzikos vyravimo laikotarpis. Per ketvirtąjį (1933-1940) koncettinio gyvenimo laikotarpį padidėjo lietuviškos muzikos kūrėjų autoritetas, iškilo radiofono vaidmuo ir jo muzikinių programų paklausa visuomenės gyvenime.

ENConcert activity in pre-war Lithuania (1918-1940) can be conditionally separated into four periods. The First (1918-1923). The period of the formation of concert activities and organizational structures, and the concentration of ensembles and repertoire creation politics. The Second (1923-1928). The period of debuts of conductors and orchestras. Their heyday and period of competition. The return of musicians who studied abroad. The consolidation of Lithuanian music concerts and its propagation in the periphery and the musicians’ fight for their Third (1928-1933). This period is characterized by the dominance of foreign conductors, performers as well as foreign music. But the ranks of composers were soon filled by people who were trained at the Kaunas Music School (later the Kaunas Conservatoire). The Fourth (1933-1940). It was a period when Lithuanian composers and performers established their authority in the world of Lithuanian music. Lithuanian composers and conductors travelled widely abroad and the Lithuanian National Radio began broadcasting. Lithuanian music inside and outside the country borders. This had a great influence on society and the policy of concert performances.