Gender-specific features in Lithuanian parliamentary discourse : an interdisciplinary sociolinguistic and corpus-based study

LTPagrindinė straipsnio tema yra lyčių kalbiniai skirtumai politiniame diskurse. Naudojant sociolingvistikos ir tekstynų lingvistikos metodologiją, straipsnyje analizuojama plačiosios visuomenės nuomonė apie lyčių kalbinius skirtumus politikoje bei apie galimus šių skirtumų atspindžius politiniuose tekstuose. Tiriami tokie klausimai: kokius kalbos vartojimo ypatumus respondentai įvardina kaip būdingus tik vyrams politikams arba tik moterims politikėms, ar vadovaudamiesi tariamais lyčių kalbiniais skirtumais respondentai geba įvardinti politinio teksto autoriaus lytį, ir ar tekstynų lingvistikos metodai patvirtina, kad plačiosios visuomenės nurodyti vienai lyčiai būdingi kalbiniai ypatumai yra tikrai dažniau pasitaikantys tos lyties politikų kalboje. Sociolingvistinė analizė atskleidė, kad nors dauguma respondentų mano, jog moterys ir vyrai politikoje kalba skirtingai, tačiau paprašyti nurodyti pateiktų politinių tekstų autorių lytį dauguma respondentų negebėjo to teisingai padaryti. Tekstynų lingvistikos metodu atlikta Seimo stenogramų analizė patvirtino, kad kai kurie kalbiniai ypatumai, respondentų nurodyti kaip labiau būdingi vienai lyčiai, tikrai dažniau pavartoti tos lyties atstovų kalboje. Kita vertus, nemaža dalis kalbinių ypatumų šios analizės nebuvo patvirtinti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Politinis diskursas; Tekstynų lingvistika; Stereotipas; Vyrų ir moterų kalba; Political discourse; Corpus linguistics; Stereotype; Gender-specific language.

ENThe article tackles the questions of whether the general public agrees to the existence of gender-specific linguistic differences in political discourse, what language use is considered by the general public as gender-specific, and whether the methods of corpus linguistics support the indicated differences. Two theoretical and methodological frameworks are used in the study: the framework of a sociolinguistic inquiry and the framework of corpus linguistics. For the sociolinguistic inquiry a questionnaire was prepared and distributed among university students, the current respondents. In the context of corpus linguistics, answers by the respondents were checked quantitatively in two separate corpora of parliamentary debates. The sociolinguistic inquiry has revealed that the majority of the respondents believe that there are differences in the way male and female politicians speak. Nevertheless, when asked to indicate the gender of the politicians from the extracts of their discourse, the respondents have been unsuccessful in more cases than they have succeeded in completing the task. The corpus-based analysis supported some of the respondents’ expectations as to the gender-specific language use in political communications and refuted the others. It has shown that the gender-related language variation in political communication does not follow a dichotomous pattern. [From the publication]