Klaipėda auf der Landkarte des modernen Gedächtnisses. Ein Essay über die Identitätssuche in einer Stadt des 21. Jahrhunderts
LTEseistinis tekstas yra skirtas Klaipėdos vietai modernios atminties krašto žemėlapyje ir šio miesto tapatumo paieškoms XXI amžiuje. Jis rašytas 2000 m. rudenį, t. y. tuo metu, kai Klaipėda, trečias pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas, ekonominių rodiklių prasme išėjo į antrąją vietą po sostinės Vilniaus, pralenkdamas gilesnes lietuviškas dvasines ir menines tradicijas turintį Kauną. Autorius, gimęs ir išaugęs Klaipėdoje, dar gali prisiminti kaip miestas atrodė sovietmečiu ir jau jaunystėje suprato, kad kažkas iš praeities miesto kasdienybėje yra prarasta. Dabar jau galima suprasti, kad tas „kažkas“ buvo senieji miesto gyventojai, kurie būtų galėję atsiminti senąją vokišką, lietuvišką ir žydišką Klaipėdą tarpukario laikotarpiu. Antrajame pasauliniame kare sugriauta ir po to naujais gyventojais užpildyta atstatyta Klaipėda imitavo pakilimą naujam gyvenimui, praradusi klaipėdiečius, t. y. senuosius gyventojus ir kultūrines bendruomenes, kurių atmintyje ir kasdienybėje gali miestą pastoviai pažinti ir prasmingai užpildyti. Autorius perteikia savo asmeninį santykį su Klaipėda ir jos praeitimi, dalinasi įžvalgomis ir intelektualiais apibendrinimais, susiedamas daugelį atskirų faktų ir istorinių detalių į vieną prasmingą visumą, matydamas miestą ne tik praeityje, bet įžvelgdamas ir jo perspektyvas XXI amžiuje ne tik dėl išskirtinės padėties, nes tai vienintelis Lietuvos uostamiestis. Klaipėda apmąstoma kaip atviras naujoms idėjoms vakarietiškos kultūros miestas, kuris pajėgus įveikti provincialumo kompleksą ir integruoti daugiakultūrinę aplinką liberalizmo dvasioje.
