LTApie Lietuvos-Lenkijos santykius, tarpusavio sugyvenimą bei konfliktus, taip pat J. Pilsudskio veiklą ir asmenybę vėl imta diskutuoti nuo 1988 metų. Laisvėjančioje spaudoje pasirodė straipsniai, kuriuose buvo reiškiamas susirūpinimas dėl lietuvybės nykimo Rytų Lietuvoje (Vilniaus krašte). Ieškota tokios padėties priežasčių ir kaltininkų. Prisimintas J. Pilsudkio vaidmuo tarpukario laikotarpiu. Kai kuriose publikacijose ir viešuose pasisakymuose, atsižvelgiant į jo lietuvišką kilmę, J. Pilsudskis vėl buvo vadinamas "renegatu" ir kitais paniekinamais epitetais. Vienoje iš publikacijų net minėtas tariamas lietuvių genocidas Vilniaus krašte sanacijos Lenkijoje laikotarpiu. Pasigirdo balsų, kad Rasų kapinėse Vilniuje - ne vieta didingam antkapiui su J. Pilsudskio širdimi. Panašūs neigiami J. Pilsudskio vertinimai tapo dar dažnesni keletos metų laikotarpyje po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1990 kovo 11 d. Vėliau jie spaudoje ir iš viso viešajame gyvenime beveik nebepasitaikydavo. Tarpukario stereotipus kartoja tik daugelio paraistorinių veikalų autorius ir sudarytojas Algimantas Liekis. Tuo tarpu profesionalūs istorikai J. Pilsudskio asmenybę ir jo vaidmenį praeities įvykiuose nušviečia dalykiškai, be demonizacijos ir sureikšminimo. Paminėtina 2017 m. gruodžio mėn. įvykusi Lenkijos ir Lietuvos istorikų mokslinė konferencija "Be emocijų. Lenkų ir lietuvių dialogas apie Juzefą Pilsudskį". Lietuviškuose istorijos vadovėliuose J. Pilsudskis pristatomas ir vertinimas, kaip taisyklė, objektyviai.
ENDiscussions regarding Lithuanian-Polish relations, co-existence and conflicts between both countries were renewed in Lithuania after 1988. Those discussions also concerned Józef Piłsudski, who, due to his Lithuanian origin, on various occasions was again called "renegade" as well as Polish chauvinist in some press articles and public speeches. It was argued that because of this, there is no place for a monumental tomb of his heart on the Rossa cemetery in Vilnius. Similarly negative, sometimes even offensive views were quite common in some publications in the first years after the announcement of the Lithuanian independence (11 March 1990). Later, such opinions were gradually disappearing from the Lithuanian press, although it is true that the stereotypes of the interwar period are sometimes still being repeated and even exaggerated, e.g. in the numerous para-historical works of Algimantas Liekis. On the other hand, professional Lithuanian historians speak about Piłsudski matter-of-factly, without prejudices. In December 2017, an international scientific conference titeld: "Without emotions. Polish-Lithuanian dialogue about Józef Piłsudski" was held in Vilnius. In Lithuanian textbooks information about Piłsudski essentially became objective, free from repeating negative stereotypes.