Kaip XVI amžiuje vadino Lietuvos bajores

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kaip XVI amžiuje vadino Lietuvos bajores
Alternative Title:
How noblewomen were called in 16th century references
In the Journal:
Lietuvos bajoras. 2006, Nr. 11, p. 15-21
Summary / Abstract:

LTXVI–XVII a. visoje LDK funkcionavo slaviška bajorų luomo moterų įvardijimo sistema, kurią galima apibūdinti kaip negriežtą standartą. Pagal asmenvardžių skaičių įvardijimo būdus galima suskirstyti į šešias dalis: vienanarius, dvinarius, trinarius, keturnarius, penkianarius, šešianarius. Kiekvienas įvardijimas gali turėti arba neturėti asmenvardžius paaiškinančių bendrinių žodžių ar jų junginių. Nuorodą gali sudaryti vienas žodis arba žodžių junginys. Nuorodų skaičius susijęs su įvardijimo ilgiu: kuo daugiau įvardijime asmenvardžių, tuo daugiau ir juos paaiškinančių bendrinių žodžių ar jų junginių. Didžiausias viename įvardijime užfiksuotas nuorodų skaičius – keturios. Pagal reikšmę nuorodas galima suskirstyti į keturias leksines semantines grupes: giminystės ir šeimyninės padėties, luomo, pareigybės ir tautybės. Nuorodų turinys susijęs su įvardijimo ilgiu: trumpuosiuose įvardijimuose vyrauja giminystės ir šeimyninės padėties nuorodos; didėjant asmenvardžių skaičiui, daugėja luomo ir pareigybės nuorodų. Tautybės nuorodos būdingos tik totorių įvardijimams. Vardas nebuvo dažnas reiškinys moterų įvardijime. Skiriasi ir atskirų dokumentų, ir skirtingų LDK vietovių duomenys. Tarp moterų įvardijimo ilgio ir vardo yra ryšys: kuo daugiau įvardijime asmenvardžių, tuo didesnė tikimybė, jog tarp jų bus vardas. Vardas moterų įvardijime būna tik vienas arba jo nebūna iš viso. Moterų šeimos asmenvardžiai dažniausiai sudaromi iš sutuoktinio įvardijimo, kartais – iš tėvo, retais atvejais – iš motinos, sūnaus, brolio, dieverio įvardijimo arba tai yra giminės vardas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bajorai, Lietuvos; Įvardijimas; Vardai; Prievardžiai.

ENIn 16th–17th century GDL (Grand Duchy of Lithuania), the standard – albeit loosely applied – for noblewomen’s nomenclature was based on a Slavic noblewomen’s naming system. Naming methods can be divided into six groups depending on the number of personal names: mono-nomial, bi-nomial, tri-nomial, tetra-nomial, penta-nomial, and hexa-nomial. Each name may or may not be accompanied by a word or a number of words that tell more about the personal name. Such references can consist of one word or a group of words. The number of references is related to the length of the name: the more personal names there are in the full name, the more words or groups of words there may be that tell more about the personal name. The references may be classified into four lexical semantic groups according to meaning: relationship and family position; caste; position (function, duties); and nationality. A personal name was not commonly used when the women’s titles were mentioned. Practices vary between documents for an individual and between documents from various places in the GDL. There is a link between the length of the mention of the woman and the likelihood of a personal name being used: the more personal names of other people there are in the mention, the greater the likelihood that among them her personal name will be mentioned. If a woman’s personal name is given at all, then only one personal name is ever mentioned for that woman. The personal names of others in the woman’s family that may be mentioned are most often the husband’s name, sometimes the father’s, rarely the mother’s, son’s, brother’s or brother-in-law’s or the name of a relative.

ISSN:
1392-1304
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/8418
Updated:
2013-04-28 16:46:18
Metrics:
Views: 15
Export: