Miško ūkis ir medžioklė Mažojoje Lietuvoje

LTIš ilgamečio Didžiosios Lietuvos kaimyno Prūsijos, ištisus šimtmečius valdžiusios Mažąją Lietuvą ir jos miškus, ir iš pačios Mažosios Lietuvos likę tik vardai istoriniuose šaltiniuose. Vokiečių ordino užkariauta, pasaulietinės Prūsijos valstybės paveldėta, gausiai miškais apaugusi, menkai apgyvendinta ir dėl daugybės pelkių sunkiai įžengiama teritorija valdovų potvarkiuose ir istorikų raštuose ilgą laiką buvo vadinama "dykra". Mažoji Lietuva kūrėsi "dykros" miškuose ir augo miškų bei jų teiktų gėrybių sąskaita. Knyga skiriama, nors ir išnykusios, bet mūsų tautos atmintyje gyvos Mažosios Lietuvos miško ūkio ir medžioklės, miško ūkio ir gyvūnijos apsaugos raidai, miško ūkį kūrusiems, miškuose medžiojusiems, Kuršių nerijos ir Klaipėdos apylinkių smėlynus sutramdžiusiems žmonėms istorijos verpetuose aprašyti. Knygos pradžioje prisimenamas Mažosios Lietuvos ir lietuvybės vokiečių valstybėje likimas, aprašomi dykros naudojimo bruožai ir lietuvininkų indėlis šiame procese. Kituose skyriuose aprašomi didžiausi Mažosios Lietuvos miškų masyvai, konkrečių medžių rūšių reikšmė ir likimas, miškų valdymo sistemos raida, medžioklės bruožai ir tam tikrų žvėrių populiacijų raida, miškų niokojimas ir bandymas tai užkardyti, stichinės nelaimės, miškotvarkos atsiradimo prielaidos, medienos plukdymo ir lentpjūvystės plėtros peripetijos. Daug dėmesio skirta Kuršių nerijos miškų žūties ir atkūrimo, Klaipėdos smėlynų apželdinimo istorijai. Atskiras skyrius skirtas miškininkavimo ir medžioklės ypatumams, miško pareigūnų sodybų likimui Klaipėdos krašte aprašyti. Panaudotos medžiagos pagrindą sudaro atitinkamų laikotarpių statistinės apžvalgos, kartografų, istorikų, etnografų, botanikų darbai, miškininkų atsiminimai.Knyga gausiai iliustruota kartografinės medžiagos ištraukomis, žmonių ir jų veiklos požymių miškuose, paminklų, garsių medžioklės trofėjų, buvusių urėdijų ir girininkijų sodybviečių paveikslais.