Seirijų kraštas partizanų kovų sūkury

LTPartizanų judėjimas - tragiškai skaudus pokarinio Lietuvos kaimo bendruomenės gebėjimo vienytis faktas. Ne išimtis ir Seirijų kraštas, į kurio kaimus dabar atsigręžiam. Atsigręžiam, kad pamatytume, jog pokario audrų sūkurys čia gyvenusias šeimas įsuko į sudėtingą neramios kasdienybės verpetą, kad suvoktume, kaip ir kodėl liko sugriauta tiek žmonių likimų. Ši knyga turėtų būti vertinga daugeliui skaitytojų, kurie galbūt ieškos atsakymų į klausimus, kokiose šeimose užaugo būsimieji partizanai ar ryšininkai, kas juos paskatino rinktis tokį, o ne kitokį kelią, kokia buvo jų buitis ir kasdienybė gyvenant bunkeriuose, kodėl kaimų gyventojai juos rėmė ar glaudė net ir be duonos kąsnio likusius jų artimuosius, kaip anų dienų situaciją šiandien vertina patys kovų dalyviai ar jų šeimų nariai, ir pan. Ir tai yra apibendrintas susistemintas mūsų, dviejų sudarytojų, ne vienerių metų, renkant medžiagą, darbas, kuriame nuoširdžiai kalba patys pokario kovų dalyviai ar kiti to meto įvykių liudininkai, dažniausiai partizanų ir ryšininkų artimieji. Jų knygoje - arti šimto, dauguma jau garbaus amžiaus. Mūsų pasakotojus vienija iki šiolei atminty išsaugotas kraupus, ir dabar sudrebėti priverčiantis anuomet patirtų išgyvenimų, pakliuvus į Seirijų NKVD būstinės rūsį ar Sibiro lagerius, vaizdas. Tiesa, kaip šviesi atsvara tampa jiems brangaus žuvusio partizano ar kitaip kentėjusių šeimos narių paveikslas. Kentėjusių, nes buvo prarasta viskas - sugriautas kadaise ne tik svajonėse kurtas šeimos gyvenimas, atimta žemė, netekta namų, atsidurta ledinėje Baltųjų meškų šalyje ir pan. Vis dėlto šiandien mūsų pasakotojai suvokia anų dienų kovos ir kančių kainą ir džiaugiasi laisva Lietuva. Kartais dėl žinių stokos pasakojimai yra trumpi, glausti.Tačiau kai kuriais atvejais, kad liktų įamžintas bent vardas, stengtasi užfiksuoti nors tiek. Be to, neretai vaizdą, kur ir su kuo tas kovotojas būdavo, su kuo bendravo ar kaip žuvo, galima susidaryti iš kitų pasakotojų tekstų, sugrupuotų į 3 skyrius. Didžiausios apimties yra pirmasis, kuriame tarsi sūkuriu keliaujama per Seirijų krašto kaimus, kad papasakotume apie partizanus, ryšininkus ir tragiškai susiklosčiusias jų šeimų istorijas. Pabaigoje spausdinami unikalūs partizanų dokumentai iš radinio Trako miške ir 1946-1947 m. sąsiuvinyje įrašyti partizanų dainų tekstai. Renkant medžiagą, gauta žinių ir apie kitur gyvenančius anų dienų liudininkus. Užrašyti jų pasakojimus tapo tikslinga paaiškėjus, jog nemažai knygoje įamžinamų kovotojų yra gimę ir augę ne Seirijų krašte, tačiau dėl vienų ar kitų aplinkybių čia jie kovojo, žuvo ar miestelio aikštėje buvo išniekinti, netgi pakasti. Tokioms istorijoms pertekti skirtas antrasis skyrius. Užrašant pasakojimus, stengtasi laikytis biografinio ir chronologinio nuoseklumo principų. Tačiau į galutinį faktų tikslumą nepretenduojame, nors jie, kiek buvo įmanoma, patikrinti. Dirbant vadovautasi nuostata, jog knygoje aprašomų kovotojų vaikai, broliai, seserys ar kiti artimieji geriau žino ir gali tiksliau paliudyti apie jų šeimos narių likimą nei kas kitas. Be to, nemažai duomenų patikrinta iš šeimose saugomų dokumentų. Ir dar. Tai knyga, kurioje rašytinė informacija derinama su senomis, gal net vienetinėmis artimųjų albumuose išsaugotomis nuotraukomis, dokumentais, rankraščių kopijomis. [...] [Iš Pratarmės].