Eurocentrizmas sociologijoje: kritika ir alternatyvos

LTŠiame straipsnyje analizuojama eurocentrizmo sociologijoje problema ir siekiama kritiškai įvertinti nusistovėjusio sociologijos kanono ypatumus. Šio tikslo siekiama pasitelkiant sparčiai besivystančią sociologijos dekolonizavimo perspektyvą bei akademinės priklausomybės ir episteminio neteisingumo teorines prieigas. Straipsnyje teigiama, kad eurocentrizmas išlieka kertiniu sociologijos mokslo vystymąsi lemiančiu veiksniu ir dažnai lieka nereflektuojamas kaip sociologijos istorijos ir metodologijos kanono problema. Šiame straipsnyje laikomasi pozicijos, kad episteminis neteisingumas, kai iš sociologijos istorijos yra ištrinamos sociologės moterys, nebaltieji sociologai vyrai bei ištisos sociologijos tradicijos, esančios už vakarietiško pasaulio ribų, o tyrimų metodologija yra perdėm eurocentriška, stabdo globalios pliuralistinės sociologijos vystymąsi bei turėtų sulaukti platesnio aptarimo ir Lietuvoje. Raktažodžiai: eurocentrizmas, sociologijos kanonas, akademinė priklausomybė, episteminis neteisingumas.

ENThis article examines the problem of Eurocentrism in sociology and seeks to critically evaluate the features of the established sociological canon. The analysis is based on the rapidly developing perspective of decolonising sociology, as well as the theoretical approaches of academic dependency and epistemic injustice. This article argues that Eurocentrism remains a key factor determining the development of sociology and often remains ignored. This article argues that epistemic injustice – where female sociologists, non-white male sociologists, and entire sociological traditions outside the Western world are erased from the history of sociology, and where research methodology is overly Eurocentric – hinders the development of a global, pluralistic sociology. The article presents different trajectories of sociological development proposed by scholars, such as the mosaic system of knowledge, pluriversal sociology, connected sociologies, and global sociology. These perspectives are based on the idea that the world is made up of interconnected and interdependent historical experiences, and therefore sociological research should reflect this interconnectedness. The article argues that reflecting on eurocentrism as a problem is a necessary condition for the development of future global sociology. In Lithuania, this reflection is hampered not only by the fact that the existing canon of sociological research and teaching is often perceived as established and unquestionable, but also by the fact that Lithuanian sociology is characterised by a European self-identification. Keywords: Eurocentrism, sociological canon, academic dependence, epistemic injustice.