Zbyszka Solaka (1953-2004) próba portretu wewnętrznego - wspomnienia nieuporządkowane
LTAtsiminimai apima paskutinįjį Zbyszeko Solako gyvenimo dešimtmetį bei ankstesniųjų metų atgarsius, mūsų bendrą darbą Lenkijos Mokslų Akademijos Istorijos Institute rengiant "Lenkų Bibliografiją", taip pat neprofesinius santykius, kurie laikui bėgant virto draugyste. Trumpai aprašau Jo atsidavimą kovai už nepriklausomybę studijų Jogailalčių Universitete metais bei taip vadinamojo pirmojo Solidarumo laikotarpiu, internavimą karo padėties metu, komišką taip vadinamų "dainuotojų" procesą ir vėlesnį darbą keliose Krokuvos mokslo institucijose. Rašydamas daktaro disertaciją apie Mykolą Römerį, Zbyszekas turėjo galimybę įsigilinti į temą, susijusią su naujausia lietuvių-lenkų santykių istorija, kuri laikui bėgant tapo jo gyvenimo aistra. Tai buvo ir daugelio draugysčių su lietuviais ištakos. Privatūs susitikimai su Zbyszeku visuomet būdavo perpildyti įdomiais pokalbiais ir diskusijomis, kurie įgijo ypatingos reikšmės po to, kada jam buvo nustatyta, kaip vėliau paaiškėjo, neišgydoma liga. Jo gyvenimo vertybių kriterijai buvo nepaprastai tvirtai apibrėžti ir, kas paprastai yra žymiai sudėtingiau, tų taisyklių jis laikydavosi ir savo kasdieniniame gyvenime. Žvelgiant iš dešimties metų nuo Jo ankstyvos mirties perspektyvos, vis aiškiau matome, koks tai buvo nepaprastai vertingas žmogus.
