Rola źródeł w powstawaniu pracy naukowej. Na przykładzie publikacji Zbigniewa Solaka

LTStraipsnyje remiantis egodokumentikos, t. y. autobiografinės raštijos pirmuoju asmeniu, teorinėmis nuostatomis ir tyrimų prieigomis, aptariamas istoriko Zbignevo Solako įnašas nagrinėjant Mykolo Römerio "Dienoraštį", plečiant memuaristikos šaltinių bazę. Straipsnio pabaigoje dalijamasi žiupsneliu atsiminimų apie šį Lietuvos ir Lenkijos santykių tyrinėtoją, Lietuvos bičiulį, disidentą Z. Solaką. Nustatyta, kad Z. Solakas savo tyrimuose naudojosi visais žinomais publikuotais ir neskelbtais egodokumentiniais šaltiniais dienoraščiais, laiškais, atsiminimais. Egodokumentus Z. Solakas plačiau aptarė biografistinėje M. Römerio monografijoje "Tarp Lenkijos ir Lietuvos. Mykolo Römerio gyvenimas ir veikla (1880-1920 metai)" (lenk. 2004; liet. 2008). Joje naudojosi A. Grajewskio, W. Budzyńskio, J. Osmołowskio, L. Krzywickio, W. Gizbert-Studnickio ir kt. atsiminimais, Wł. L. Jaworowskio, S. Kościałkowskio ir kt. laiškais, dažnai citavo E. J. Römerio dienoraštį. Dienoraščių visumos tyrimus jis vadino diaristika, tačiau nepateikė aiškesnės egodokumentinių šaltinių klasifikacijos. Jį labiau domino psichologinis tiriamos epochos kontekstas, idėjų skaida, o ne šaltinotyrinė sistematika. Ypatingi Z. Solako nuopelnai rengiant svarbias Lietuvos ir Lenkijos istorijai egodokumentų šaltinių publikacijas. Be nuolat publikuojamų M. Römerio "Dienoraščio" ištraukų, pažymėtina jo paskelbta L. Abramowicziaus ir M. Römerio, S. Gierszyńskio ir M. Römerio, taip pat M. Zdziechowskio, J. A. Herbačiausko ir kt. korespondencija. Apskritai Z. Solaką galima vertinti kaip vieną pirmųjų tarp istorikų, kuris pradėjo sistemiškus M. Römerio "Dienoraščio" tyrinėjimus.Jų gilinimui ir sklaidai neabejotiną įtaką padarė W. Bieńkowskio biografistikos mokykla, taip pat asmeniniai išgyvenimai. Prisimintina, kad Z. Solakas patirtus internuotųjų stovykloje ir kalėjime įspūdžius 1981-1982 m. įvedus Lenkijoje karinę padėtį metais aprašė "Internavimo dienoraštyje". Manytina, kad kovos su komunistine diktatūra patirtis, giminingos M. Römeriui idėjinės nuostatos ir pasaulėžiūra taip pat turėjo įtakos pasirinktai Z. Solako tyrimų krypčiai, glaudžiai susijusiai su egodokumentinės šaltinotyros problematika.