LTStraipsnio tikslas – aptarti, kaip apie tautą kalbama XIX a. lietuvių literatūroje ir parodyti, kokia yra Antikos literatūros įtaka šiam kalbėjimui. Straipsnio autorė teigia, kad XIX a. Lietuvai būdinga retorikos tradicija. Vilniaus romantikos mokyklos atstovai amžiaus pradžioje gerbė antikinę kultūrą ir jos tradiciją. XIX a. viduryje, anot straipsnio autorės, antikinę retoriką Lietuvoje pakeitė krikščioniškoji. Straipsnio autorė pastebi, kad antrajai romantizmo bangai XIX a. pabaigoje vėl būdingas antikinis stilius reiškiant patriotines idėjas ir kuriant romantišką senos lietuvių tautos kilmės mitą bei galvojant apie tautos ateitį. Straipsnio autorė teigia, kad XIX a. brendo mintis, kurią XX a. įkūnijo Oskaras Milašius, pavadinęs Vilnių būsimaisiais Šiaurės Atėnais.Reikšminiai žodžiai: Retorika; Literatūra; Antika; Tradicijos; Paralelės; Rhetoric; Lithuanian literature; Antiquity; Traditions; Parallels; S.Daukantas; Antanas Baranauskas.
ENThe aim of the article is to discuss how the nation is depicted in the Lithuanian literature of 19th c. and show the influence of ancient literature. The author of the article argues that nineteenth century Lithuania is characterized by the tradition of rhetoric. Representatives of Vilnius Romantic School revered ancient culture and tradition. According to the author of the article, in the mid-nineteenth century, the ancient rhetoric was replaced by Christian rhetoric in Lithuania. The author of the article points out that the second wave of Romanticism in the 19th c. again features ancient style expressing patriotic ideas and creating the myth of the origin of the Lithuanian nation and thinking about the nation's future. The author of the article argues that the idea which in the 20th c. was embodied by Oscar Milosz calling Vilnius the North Athens has been nurtured during the 19th c.