Išmintingi, godūs ir keisti žmonės: lietuvių liaudies parabolės ir pasakojimai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos / Books
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Išmintingi, godūs ir keisti žmonės: lietuvių liaudies parabolės ir pasakojimai
Publication Data:
Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2018.
Pages:
90 p
Contents:
Pratarmė — Įvadas— Išmintingi ir godūs žmonės: Žmogus paveikia kitą žmogų, kad jis elgtųsi teisingai / gyvūno elgesys paveikia žmogų: 1. Kaip padaromi dideli darbai; 2. Patikėjo praturtėjusiu; 3. Pagarba rūbams; 4. Dar galima valgyti; 5. Gailestingi šunys; 6. Grąžintos skolos; 7. Išgelbėta gyvybė. Žmogus teisingai vertina savo padėtį / situaciją / kito personažo elgesį: 8. Abu galai vienodi; 9. Kas didesnis už karalių; 10. Piniginė priteisiama radėjui; 11. Mirusi teisybė. Žmogus pasinaudoja įgyta patirtimi: 12. Ką pasakė meška; 13. Ką lokys sakė į ausį; 14. Be prakaito duonos nevalgysi; 15. Be pilvų negerai; 16. Pasaka apie bėdą; 17. Aukso nevalgysi. Žmogus siekia, kad kitas žmogus teisingai vertintų situaciją / patarimą / veiksmus: 18. Lobio radėjai nužudo vienas kitą; 19. Lobis darže; 20. Medeliai palikuoniams; 21. Visos moterys vienodos; 22. Be nuostolių negyvensi; 23. Apie pavogtą jautį; 24. Sūnaus atsisveikinimas; 25. Plėšikas sūnus; 26. Pamokė padėti nelaimėje; 27. Rastas pinigėlis; 28. Viščiukai iš virtų kiaušinių; 29. Kas gerai - sau gerai; 30. Stiprybė vienybėje; 31. Myli kaip druską; 32. Sūnų pažadai; 33. Motinos rankos švelnesnės; 34. Kvailas vaikas; 35. Prašo nors duonos su sviestu; 36. Duona už auksą brangesnė; 37. Po mirties žemė sunkesnė; 38. Karaliaus dovanos sutirpsta; 39. Kaip nuteisiamas nekaltas; 40. Kas nemoka meluoti, tegul nemeluoja; 41. Ūkvedys nieko nedirba; 42. Dienos ilginimas; 43. Išorė būna apgaulinga; 44. Dideli ir maži nusikaltimai; 45. Švarus vanduo iš supuvusio šuns gerklės. Žmogus pagerina kito žmogaus būklę: 46. Mylintys broliai; 47. Išgelbėtas kaltininkas. Žmogus demonstruoja savo sunkią būklę: 48. Kada atrieks duonos. Žmogus stebi kito žmogaus veiksmus, kai šis laisvai jaučiasi: 49. Sūnų pašaukimai.Žmogus kelia kitam žmogui nenaudingą sąlygą, kurią šis palaiko naudinga: 50. Bernas tarnauja už batus; 51. Tarnauja už vieną grūdą. Žmogus pasinaudoja situacija / sukuria situaciją, kurioje išryškėja kito žmogaus požymiai: 52. Netikras draugas; 53. Nori šauti į mirusį tėvą; 54. Išmintingas teisėjas; 55. Išmintingi sprendimai; 56. Vagis nepažįsta pavogto arklio; 57. Reikia su žmona pasitarti; 58. Akmuo liudininkas; 59. Mediniai kardai; 60. Vagystė išaiškėjo; 61. Vagis bijo gaidžio giedojimo. Žmogui nepavyksta paveikti kito žmogaus norima linkme: 62. Pajuokta beturtė. Žmogus neteisingai vertina gyvūno galimybes: 63. Apie senį su sene ir jų žąselę. Žmogus nepasiekia, kad kitas asmuo teisingai vertintų save: 64. Teisybė moko meluoti. Žmogus pasinaudoja palankia situacija: 65. Kariantis rastas lobis. Žmogus laikosi teisingos vertybių hierarchijos: 66. Rūpesčiai dėl pinigų; 67. Laimingo žmogaus marškiniai. Žmogus laikosi neteisingos vertybių hierarchijos; 68. Miręs dėl godumo; 69. Sūnėnui dėdės nebereikia; 70. Apakęs godus žmogus. Žmogus teisingai informuoja sumanų žmogų: 71. Kur dingo pupos. Žmogus pasinaudoja žmonių elgesio stebėjimais: 72. Lengviau pašerti gyvulius. Žmogus atpažįsta daiktus / pastebi daiktų savybes: 73. Geriausia ir blogiausia mėsa; 74. Atpažinti vaistai. Žmogus neparodo ypatingo gebėjimo: 75. Ūkininkauti netinka — Keistuoliai: Žmonės laikosi senoviškų papročių ar burtų: 76. Tikisi praturtėti; 77. Nori supančioti vagių kojas; 78. Tikisi apsisaugoti nuo vagių; 79. Kad lapė vištų nevogtų; 80. Kad javams nekenktų; 81. Nuogas sėjėjas; 82. Rusas sėdi ant rėčio; 83. Kad palytų; 84. Saugo audeklus nuo raganų; 85. Neparduoda paršo su maišu; 86. Kad arklys būtų riebus; 87. Varomos iš namų musės; 88. Kaip ieškota pamesto daikto; 89. Palieka maisto Dievui;90. Kryželis kortuotojo bate; 91. Gandai - kai liedina varpą; 92. Padaugina sviesto; 93. Kad sektųsi žvejoti; 94. Kad varna žąsiukų nenuneštų; 95. Suprato, kad bitės nesiseks; 96. Vagia vadeles - bitėms; 97. Juoda višta; 98. Giedanti višta. Elgesys su mirštančiais / mirusiais: 99. Ar akmuo šlapias?; 100. Nenori pirmas eiti į trobą; 101. Sūnūs ėjo pasikalbėti su tėvu; 102. Kur palaidotas pakaruoklis, medžių nekerta; 103. Žmogaus mirties metinės. Realūs reiškiniai aiškinami mitologiškai: 104. Keistas naujagimis; 105. Stipruoliui velnias padeda; 106. Kalba, kad kaimynas pasivertęs rupūže; 107. Piemenė norėjo pagadinti karvę; 108. Pardavėja paklausė apie parduotą karvę; 109. Pasakė, kad mergina neištekės. Keistuoliai klaidinami, pajuokiami: 110. Mergina – vaiduoklis; 111. Bernas vietoj avino; 112. Kas paglostys per Kūčias; 113. Vaizduoja kenčiančią vėlę; 114. Pakvietė velnią imtynių; 115. Lauko Sodos Kuokštas — Paaiškinimai — Santrumpos.
Summary / Abstract:

LTKnygoje pristatomi dviejų lietuvių folkloro žanrų kūriniai, kuriems skirto mokslinio leidinio dar nebuvo. Čia skelbiama beveik visų Lietuvoje užrašytų parabolių po vieną variantą, kartais - ir po du skirtingus variantus. Iš realistinių pasakojimų įvairovės pasirinkti tik tie tekstai, kurie yra tarsi parabolių priešprieša. Daugelio parabolių herojai - išmintingi ir originaliai mąstantys žmonės, o pasirinktų pasakojimų personažai keistu elgesiu stebina kaimynus ir yra pastarųjų klaidinami bei pajuokiami. Parabolės moko, kaip reikia ir kaip nereikia elgtis, pasakojimai informuoja apie senoviškai veikiančius žmones. Siekiant išryškinti didaktinę parabolių paskirtį, kūriniai grupuojami į tipus, sudarytus remiantis tekstų semantine interpretacija. Pasakojimai grupuojami pagal tematiką. Dauguma tekstų skelbiami pirmą kartą. Jie paimti iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno; iš 115-os tekstų 11-a paimti iš mokslinių publikacijų. Knygelės pabaigoje pridedami paaiškinimai. Po kūrinio pavadinimo rašomas parabolės tipo numeris pagal Bronislavos Kerbelytės sukurtą struktūrinę semantinę klasifikaciją, pasakojimo numeris - pagal tos pačios autorės sukurtą tematinę klasifikaciją (numeriai žymimi raide K). Jeigu parabolė aprašyta tarptautiniame pasakų kataloge, įrašomas ir antras tipo numeris (žymimas AT). Po to nurodomi skelbiamų kūrinių pateikėjai bei užrašytojai, tekstų šaltiniai, kiekvienos parabolės suklasifikuotų variantų ir anksčiau moksliniuose leidiniuose paskelbtų jos variantų skaičiai. Daugumos skelbiamų pasakojimų žinomi pavieniai variantai; tekste nurodomi tik ne kartą užrašytų kūrinių variantų skaičiai. Kartais pažymimi tekstų ar jų užrašytojų ypatumai. Ši informacija ypač reikalinga folkloristikos specialistams.Kad knygele galėtų lengviau naudotis ir kiti skaitytojai, tekstai šiek tiek redaguoti: svetimžodžiai pakeisti lietuviškais atitikmenimis, laužtiniuose skliaustuose parašyti žodžiai padeda suprasti neaiškias vietas, o parašyti kursyvu - paaiškina tarmiškus ar bendrinėje kalboje nevartotinus žodžius. Retkarčiais minimaliai tvarkoma sintaksė, praleidžiami ir kupiuros ženklu žymimi su pasakojimo siužetu nesusiję žodžiai ar prijungtas kitas siužetas. Daugumos kūrinių originalai be pavadinimų; rankraščiuose rasti pavadinimai panaudojami ir apie tai informuojama Paaiškinimuose. Tikimės, kad skelbiami kūriniai bus naudingi ne tik folkloristams. Jie gali būti įdomūs ir kitiems senove besidomintiems skaitytojams. Parabolės gali būti naudingos pedagogams, o pasakojimai - papročius ir tikėjimus tyrinėjantiems etnologams [Iš Pratarmės].

DOI:
10.7220/9786094673627
ISBN:
9786094673634; 9786094673627
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/83801
Updated:
2026-02-25 13:39:59
Metrics:
Views: 44
Export: