Gamtos grožio atspindžiai Gražinos Vitartaitės tapybinėje poetikoje

LTStraipsnis skirtas vienos iškiliausių pastarųjų kelių dešimtmečių lietuvių koloritinės tapybos mokyklos atstovių Gražinos Vitartaitės kūrybinio potencialo, meninės kūrybos proceso ypatumų tyrinėjimui. Analizuojamos dailininkės kūrybą maitinančios versmės, ryšiai su prancūzų modernėjančios tapybos kryptimis – impresionizmu, fovizmu, lyrine abstrakcija, aptariami japonizmo ir Čiurlionio įtakos pėdsakai jos individualaus meninio stiliaus tapsme. Toliau dėmesys perkeliamas į dailininkės santykius su Lietuvos istorija ir susižavėjimą gimtinės gamtos pasaulio grožiu, kas lėmė besąlygišką peizažo tapybos žanro įsivyravimą jos kūrybiniame kelyje. Detaliai aptariamas savitas tapytojos požiūris į peizažą kaip pagoniškų dievybių įsikūnijimą ir žmogaus sielos veidrodį. Gvildenami pagrindiniai Vitartaitės koloritinės sistemos savitumą nulėmę veiksniai, spalvinės saviraiškos ryšys su impresionizmu, fovizmu ir lietuvių tautinės dailės tradicijomis, supančio gamtos pasaulio įspūdžiais. Ypatingas dėmesys skiriamas dailininkės spalvos, kolorito sampratoms, etapiniams peizažo tapybos kūriniams, jų meninės išraiškos ypatumams, evoliucijai nuo siužetinės tapybos prie metaforinės muzikalios plastinės kalbos, aptariami jos kūryboje vyraujantys pagrindiniai stilistiniai bruožai, motyvai ir meninės išraiškos priemonės.

ENGražina Vitartaitė is one of the most prominent representatives of Lithuanian Colorist Painting School during the last few decades. Therefore the article considers the peculiarities of her creative potential and working methods; studies their sources and connections with French Impressionism, Fauvism and Lyrical Abstractionism; analyzes the influence of Čiurlionis and Japanese art on her artistic style. The painter’s approach to the Lithuanian history and her fascination with its nature are studied as well. She idiosyncratically treats landscape as the embodiment of pagan deities and the mirror of human soul. The peculiarities of her coloring system is determined by the traditions of Impressionism, Fauvism and Lithuanian national art and the natural environment of Lithuania. The article pays special attention to Vitaraite’s artistic expression, its evolution from plot painting to metaphorical musical plastic language; discusses its main stylistic features, motives and artistic means of expression.