Šeimos politika: aristotelizmo idėjos ir moters vaidmuo LDK jėzuitų mąstyme

LTStraipsnyje analizuojama santuoka kaip politinės ir ekonominės filosofijos reiškinys LDK Baroko laikotarpiu, remiantis Aristotelio praktinės filosofijos ir jėzuitų minties tradicija. Pagrindinis dėmesys skiriamas Arono Aleksandro Olizarovijaus traktatui De politica hominum societate libri tres (Dantisci: Sumptibus Georgii Forsteri S. R. M. Bibliopolæ,1651) ir laidotuvių kalbai Classicum publici doloris (Vilnae: typis Academicis Societatis Iesv, [1695]), kurių lyginamoji analizė atskleidžia, kaip aristotelizmo idėjos apie šeimą, dorybę ir valstybę buvo adaptuotos LDK jėzuitų aplinkoje. Straipsnyje teigiama, kad šeima buvo suvokiama kaip parva civitas, kurioje formuojasi pilietinės dorybės ir moraliniai pagrindai, būtini valstybės tvarkai. Moteris, kaip namų ūkio dorovinė ašis, tampa ir politinio stabilumo garantu – „namų piliete“, kurios dorybės tęsia viešojo gėrio tradiciją. Reikšminiai žodžiai: jėzuitų filosofija, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterys, santuoka, Aronas Aleksandras Olizarovijus, laidotuvių literatūra.

ENThe article examines how Jesuit Aristotelianism in the Grand Duchy of Lithuania linked household governance to civic order, focusing on Aaron Alexander Olizarovius’s work De politica hominum societate (1651) and a Jesuit funeral oration Classicum publici doloris (1695) written on the occasion of the funeral of Catherine Sobieska-Radziwill. Olizarovius adapts Aristotle’s practical philosophy to argue that the family is a ‘small state’ and the moral foundation of the polity: while he distinguishes royal from civil authority, he frames marriage as a civilis (constitutional) partnership in which the wife freely consents and serves as the husband’s partner (socia), advising him in the matters of conscience and the household. In this scheme, domestic happiness aggregates into public happiness, so wives’ virtues – prudence, justice, piety, fortitude, beneficence – carry political weight by stabilising the social fabric. The Jesuit oration for Catherine dramatize this model: they elevate her domestic virtues into civic exemplarity, liken her to renowned women from classical and Christian tradition, and recast her as a dynastic and public figure (‘the Radziwill Eagle’, ‘the heart of the people’). Read together, the treatise and the panegyric show ideas circulating across scholastic philosophy and baroque rhetoric: household discipline becomes a template for public order, and the noble woman emerges as a civis domestica – a domestic citizen whose moral authority undergirds the state. The result is a gendered vision of citizenship that preserves patriarchal hierarchy yet demands mutual accountability and, through the household, grants women a constitutive, politically meaningful role. Keywords: Jesuit philosophy, women in the Grand Duchy of Lithuania, marriage, Aaron Alexander Olizarovius, funerary literature.

• LDK jėzuitų požiūris į Lenkijos-Lietuvos valstybės valdymą XVII a.. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 2001, 19, 152-166.
• Lietuvos didikės proginėje literatūroje: portretai ir įvaizdžiai. Vilnius : Versus aureus, 2005. 646 p.