Lyginamasis literatūros mokslas: cenzūruotas ir atviras tekstas

LTVytautą Kubilių galime pelnytai laikyti lyginamojo literatūros mokslo kūrėju Lietuvoje, o 1983 m. išėjusi jo knyga Lietuvių literatūra ir pasaulinės literatūros procesas iki šiol yra brandžiausias teorinis ir praktinis šios srities veikalas mūsų krašte. Iš jos mokėsi ir tebesimoko komparatyvistikos entuziastai. Tačiau jauniems tyrinėtojams, neturėjusiems progos dirbti sovietmečio cenzūros sąlygomis, natūraliai kyla klausimų, kaip suprasti vieną ar kitą poziciją, - ar kaip autoriaus pasaulėjautos išraišką, ar kaip kontekstinį intarpą, reglamentuotą aukštesnių instancijų, taigi – prievartos diskursą. Lietuvių literatūra ir pasaulinės literatūros procesas yra šio mūsų tyrinėjimo akiratyje. Nagrinėdami kūrinį vienu aspektu – cenzūruotas ir atviras tekstas – pasitelkiame kai kurias postkolonijinių teorijų gaires. Svarbiausi atrodo tekstinės raiškos ypatumai, kuriuos mėginame išskirti pasirinktame veikale. Pagrindinis dėmesys skiriamas programiniam knygos skyriui „Nacionalinė literatūra ir pasaulinės literatūros procesas“. Tikslas – aptarti cenzūrai tarnaujančių intarpų informacinį svorį šalia netiesiogiai ir/arba atviru tekstu reiškiamos kritikos. Teksto analizė leidžia teigti, kad autorius kūrė savus tabu apėjimo būdus. Kubilius pasireiškė kaip savo paties kuriamo imperinio diskurso dekonstruotojas. Cenzūruotas tekstas nesumenkina veikalo svarbos ir jo išliekamosios vertės. Nepriklausomybės metais pasirodę komparatyvistikai skirti Kubiliaus straipsniai vertinami kaip atviro teksto pavyzdžiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lyginamoji literatūra; Komparatyvistika; Postkolonijinis; Cenzūra; Vytautas Kubilius; Comparative literature; Postcolonial; Rhetorical mode; Censorship.

ENVytautas Kubilius has a deserved reputation as the founder of comparative literature studies in Lithuania. His 1983 book Lithuanian literature and the world literary process is to this day still the most mature theoretical and practical work in this field that has appeared in our country. It was used and is still used as a textbook for comparative literature enthusiasts. However for young researchers who have never worked under the conditions of Soviet censorship, the question naturally arises of how to understand one or another position: as an expression of the author’s own world, or as a contextual intrusion, required by higher authorities, in other words – the discourse of coercion? Lithuanian literature and the world literary process is the focus of this study. In analysing the work from one aspect – censored and uncensored text – we make use of some guidelines of post-colonial theory. The most important are the text expression characteristics that we try to identify in the chosen work. The most attention is given to the book’s program chapter “National literature and the world literature process”. The aim is to discuss the information weight of censorship inserts compared to that of criticism expressed indirectly and/or with direct text. Text analysis makes it possible to assert that the author created his own ways of getting around taboos. Kubilius showed himself to be the deconstructor of his own imperial discourse. The censored text does not diminish the worth of the work and its lasting value. Kubilius’ articles on comparative literature that have appeared since Independence have been assessed as examples of uncensored text.