Kulturkontakte zwischen dem Herzogtum Preußen und dem Großfürstentum Litauen im 17. Jahrhundert

LTStraipsnyje atkreipiamas dėmesys į nepakankamai iki šiol istoriografijoje atskleistus vokiškai kalbančios kultūrinės erdvės šalių, visų pirma, Prūsijos hercogystės, ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinius kontaktus ankstyvaisiais Naujaisiais laikais. Kultūros tyrinėtojai iš Vokietijos, kai ima nagrinėti vokiečių ir Baltijos kraštų istorines kultūrines sąsajas, paprastai fokusuoja dėmesį į ryšių su baltvokiečiais atskleidimą, palikdami Lietuvą nuošalyje. Didžioji Lietuva ankstyvaisiais Naujaisiais laikais ir XIX a. laikotarpiu neretai traktuojama kaip lenkų kultūrinės erdvės dalis, o į Mažąją Lietuvą žvelgiama iš Rytų Prūsijos perspektyvos. Autorius sąmoningai bando atsiriboti nuo Baltijos vokiečiams būdingo mąstymo būdo ir pažvelgti naujai į vokiečių kultūros įtaką Baltijos kraštuose, konkrečiai Lietuvoje. Pristatomi du XVII a. vokiečių kultūros rato intelektualai, susiję su Vilniumi, miestą palikę 1655 m. prieš Rusijos kariuomenės užėmimą ir radę prieglobstį Prūsijos hercogystėje. Tai Vilniaus universiteto profesorius Simon Dilger ir Augsburgo konfesijos evangelikų bendruomenės Vilniuje pastorius Jan Malina. Per jų biografijas, kūrinius ir veiklą, minint ir kitus vokiečių kultūros veikėjus, atskleidžiami tuometiniai asmeninių ryšių tinklai, per kuriuos vyko kultūriniai mainai tarp Prūsijos ir LDK, tarp vokiečių ir lietuviškos kultūrinės erdvės, sudariusios Baltijos kraštų dalį. Vokiečių ir baltijiečių kultūriniai kontaktai turi būti tiriami ne vien tik per Baltijos vokiečių, kaip buvusio valdančiojo sluoksnio Latvijos ir Estijos teritorijose, aspiracijų prizmę.