Valstybinio kūno kultūros ženklo ypatumai

LTLietuvos gyventojai su sportu, kūno kultūra plačiau pradėjo susipažinti tik po Pirmojo pasaulinio karo. Vietos gyventojų požiūris į sportą, kūno kultūrą ir jos reikšmę buvo negatyvus, nes Lietuva žemės ūkio kraštas, todėl buvo manoma, kad jaunimas pakankamai "prisisportuoja“ prie dalgio, plūgo ir grėblio..." (Narbutas, 1978). Sporto organizatoriai ieškojo įvairiausių būdų, kaip populiarinti sportą ir kūno kultūrą. Tuo metu tokiose Europos šalyse kaip Švedija, Austrija, Vokietija, Rusija buvo įkurti sporto ženklai, kurie buvo reikšmingi kūno kultūros ir sporto plėtrai (Linkuvos dėdė, 1937). Lietuvoje ženklą įvesti buvo bandyta 1926 m., tačiau bandymas buvo nesėkmingas. 1932 m. Kūno kultūros rūmai ėmėsi įgyvendinti Sporūtos programą, kuria siekta sportu sudominti Lietuvos visuomenę. Tačiau jau 1934 m. šios programos kūrėjas A. Jurgelionis pripažino, kad joje yra daug trūkumų, todėl 1934 m. švietimo ministro A. Šakenio aplinkraščiu Sporūtos komisijų veikla valsčiuose ir parapijose buvo sustabdyta (Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija, 1996). Tais pačiais metais spaudoje buvo paskelbtas sporto ženklo statuto projektas, bet jis nebuvo patvirtintas ir neįsigaliojo. 1936 m. Švietimo ministras paskyrė komisiją, kuri išanalizavusi anksčiau parengtus ženklo projektus ir susipažinusi su kitų valstybių ženklais, parengė naują Valstybinio kūno kultūros ženklo (VKKŽ) projektą. Aukštųjų kūno kultūros kursų Direktoriaus V. Augustausko iniciatyva VKKŽ statutas patvirtintas 1936 m. ir buvo vykdomas iki Lietuvos okupacijos. Straipsnis parengtas remiantis negausia istoriografija, pirmiausia J. Narbuto (1978) atlikta sporto nepriklausomoje Lietuvoje analize.Siekiant plačiau patyrinėti valstybinio kūno kultūros ženklo reikšmę buvo pasitelkta nepriklausomos Lietuvos Respublikos periodika (Fiziškas auklėjimas, 1931 -1940). Tyrimo tikslas: išanalizuoti valstybinio kūno kultūros ženklo ypatumus. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, dokumentų, šaltinių studija ir analizė. Išvados. VKKŽ turėjo padėti įgyvendinti pilnutinio auklėjimo koncepciją, kuri atkreipė dėmesį ne tik į dvasinį žmogaus formavimą, bet ir į kūno lavinimą. 1936 m. patvirtintas VKKŽ statutas buvo parengtas išanalizavus anksčiau Lietuvoje parengtus sporto ženklo projektus bei kitų šalių sporto ženklus, todėl lyginant VKKŽ statutą su kitų šalių buvo rasta daug panašumų. Pagrindinis VKKŽ tikslas - kelti tautos pajėgumą nuosekliu fizišku lavinimu pagal nustatytą programą per ilgesnį amžiaus laikotarpį (Linkuvos Dėdė, 1937). VKKŽ statutas buvo "Sportinį darbingumą lemiantys veiksniai" (IX) 211 parengtas taip, kad jaunimas išlaikytų ne tik sportinius normatyvus, bet laikytųsi mankštos higienos, susipažintų su pirmąja pagalba. Nuo 1938 m. iki 1940 m. buvo išduota 4313 ženklų. VKKŽ įgyvendinimu rūpinosi įkurtas komitetas. Jis skatino įsigyti ženklą, rengė ženklo instruktorių kursus, stovyklas, vykdė ženklo registraciją ir atskaitomybę, sekė ženklo vykdymą mokyklose ir organizacijose.