Rückkehr nach Europa: die baltischen Lande als Horst west-östlicher Geistigkeit

LT„Grįžimas į Europą. Baltijos kraštai kaip vakarietiško dvasingumo rytinė vieta“ – taip galima išversti straipsnio pavadinimą. Autorius, žinomas kaip literatūros istorikas ir kultūrologas, su vokiečių kultūra susijusių regionų tyrinėtojas, siekia apžvelgti Baltijos kraštus kaip Vakarų civilizacijai būdingo dvasingumo rytinę zoną, nevengiant pripažinti jos vidinius ir išorinius skirtumus. Baltijos šalių regionas, apimantis Estiją, Latviją ir Lietuvą, istoriškai pažvelgus nebuvo vientisas. Jei dabartinės Estijos ir Latvijos teritorijose vokiečiai buvo vyraujantis kultūrinis sluoksnis, tai Lietuvoje vokiškas elementas tokio vaidmens neturėjo. Straipsnyje daugiausiai vietos skiriama būtent Estijos ir Latvijos teritorijoms, o Lietuva minima mažiau, tačiau pakankamai tiek, kad būtų galima palyginti visus tris Baltijos kraštus istorinės retrospektyvos, konfesiniu, švietimo ir aukštojo mokslo (universitetų), bibliotekų, humanizmo epochos ir grožinės literatūros liaudies kalbomis atsiradimo bei kitais požiūriais. Pažymint Apšvietos epochos raišką Baltijos kraštuose ypatingai akcentuojamas vokiškų baltų (Deutschbalten) tuometinis mokslinis vaidmuo. Tuo tikslu detaliau rašoma apie H. Vitę (Henning Witte), K. Gadebušą (Konrad Friedrich Gadebusch), J. Brotcę (Johann Christoph Brotze). Pereinant į XIX a. realijas iškeliama vokiškų baltų įkurtos Rusijos Baltijos jūros provincijų istorijos ir senovės draugijos, Estijos literatūrinės draugijos, Kuršo literatūros ir meno draugijos reikšmė. XX a. istorija straipsnyje traktuojama akcentuojant katastrofas ir praradimus Baltijos regione.