Homero „matomas ir apčiuopiamas žmogus“ : ką svarbaus praleido Rorty?

LTStraipsnyje nagrinėjama Rorty išsakyta įžvalga, esą Descartes’as, plėtodamas savo dualistinę koncepciją, modifikuoja „homeriškąją Nematomo ir Neapčiuopiamo Žmogaus sampratą“. Pagrindinės straipsnio išvados yra tokios. Pirma, Homero poezijoje žmogaus psichika nėra mechaninė „mentalinių organų“ suma, kada kiekvienas iš tų „organų“ išlaiko funkcinę autonomiją. Homero herojus – tai „psichofizinis vienis“, „įkūnyta psichika“. Antra, Rorty ignoruoja tokią sampratą, nes ji kertasi su pagrindine Rorty teze, kad Descartes’o res cogitans apima psichinius reiškinius, kurie Vakarų tradicijoje traktuojami kaip heterogeniški aspektai. [Iš leidinio]

ENWhile developing his dualistic conception, Rorty claims that Descartes modifies "the Homeric notion of an Invisible and Intangible Man". This paper investigates that claim. Its main conclusions are as follows. First, in Homeric poetry, the human mind is not a mechanical sum of the "mental organs" while each of these "organs" retains its functional autonomy. Homer’s hero is a "psychophysical unity", "embodied mind". Second, Rorty ignores such a notion because it conflicts with his main thesis that Descartes’ res cogitans combines psychic phenomena that in the Western tradition are viewed as heterogeneous aspects. [From the publication]