Švietėjas, kovotojas, idealistas

LT1903 m. gruodžio 9 d gimė visuomenininkas, politikas, literatūrologas – profesorius Juozas Ambrazevičius-Brazaitis. Į XX a. Lietuvos istoriją J. Amrazevičius įėjo kaip vienas svarbiausių antikomunistinės rezistencijos ideologų, kaip 1941 m. birželio 23 d. sukilimo krauju įteisintos Laikinosios vyriausybės, siekusios atkurti prarastą Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, vadovas. Priklausė XX a. 4-ojo deš. viduryje ateitininkų ideologijos pagrindu susitelkusiam jaunosios kartos katalikų sambūriui, siekusiam dvasinio visų Lietuvos gyvenimo sričių atsinaujinimo krikščioniškosios artimo meilės, tiesos, socialinio teisingumo dvasia. 1936 m. išleido studiją „Vaižgantas“, 1938 m. – straipsnių rinktinę „Lietuvos rašytojai“, 1940 m. – spaudai parengė K. Donelaičio poemą „Metai“, Maironio eilėraščių rinkinį „Pavasario balsai“, Lazdynų Pelėdos ir V. Pietario kūrinius. Paties J. Ambrazevičiaus literatūrinį palikimą sudaro šeši Čikagoje išleisti jo „Raštų“ tomai, kurie, deja, Lietuvoje yra sunkiai prieinami. J.Ambrazevičiaus-Brazaičio dėmesio lauke yra ne tik kūrinys, jo struktūra, poetika, meninė vertė, bet rašytojo, kuris jį sukūrė, pasaulėžiūra, ideologija. Jis savo žvilgsniu aprėpia kūrinio semantikos architektoniką, regi visumą, yra sintetikas. Šiandien, kai mūsų literatūrologija yra perdėm susismulkinusi, kai įsivyravusi detalių, niuansų, menkiausių estetinių konotacijų paieška ir aprašinėjimas, kai visiškai užmirštas ideologinis literatūros aspektas, literatūros vieta žodžio meno raidos tradicijoje, skaityti, gilintis į J. Ambrazevičiaus literatūrologiją yra naudinga ir aktualu.Reikšminiai žodžiai: Aktyvistų frontas; Literatūros istorija; Sintetikas.

ENOn 9 December 1903 the statesman, politician, literary critic Professor Juozas Ambrazevičius-Brazaitis was born. His place in 20th c. Lithuanian history is assured as one of the most important ideologues of anticommunist resistance, leader of the Interim Government established on 23 June 1941, which tried to re-assert Lithuania’s independence. He belonged to the mid-1930s grouping of Ateitininkai, which sought the spiritual renewal of all facets of Lithuanian life through Christian love, truth and social justice. In 1936 he published the study “Vaižgantas”, in 1938 a collection of articles called “Lithuanian Authors”, and in 1940 he prepared for publication K. Donelaitis’ poem „Metai“ (“The Seasons”), a collection of Maironis’ poems called “Voices of Spring”, and some items by Lazdynų Pelėda and V. Pietaris. His own literary legacy consists of six volumes published in Chicago, which are hard to find in Lithuania. J. Ambrazevičius-Brazaitis focused not only on the literary composition, its structure, poetics and cultural value, but also on the worldview and ideology of the writer who created it. He is a synthesiser, one whose trained eye sees the semantic architectonics of a literary creation, the whole. These days, when a search for details, nuances, and the minutiae of aesthetic connotations dominates our literary scene, when the ideological aspect of literature is all but forgotten, along with the place of literature in the tradition of the development of word-based culture, it is useful and relevant to study the works of J. Ambrazevičius.