The Impact of the economic and financial crisis on the health care sector in Lithuania
LTŠios studijos tikslas – išnagrinėti finansų ir ekonominės krizės įtaką sveikatos sektoriui bei apžvelgti pagrindinius valdžios sprendimus, kurie galėtų sušvelninti krizės padarinius. Medžiaga ir metodai. Palyginamosios analizės metodas naudotas lyginant 2008 ir 2009 m. pirmo pusmečio finansų ir gyventojų sveikatos rodiklius matuojant tris pagrindines dimensijas: ekonominės ir finansų krizės įtaką sveikatos finansams, įtaką gyventojų sveikatai ir politinių sprendimų įtaką krizės padariniams. Rezultatai. Įtaka sveikatos finansams. Privalomojo sveikatos draudimo biudžetas buvo sumažintas 6,4 proc., tačiau liko 2008 m. lygio. Gyventojų apmokama biudžeto dalis padidėjo. Profilaktinių sveikatos programų biudžetas, nors ir sumažintas, buvo 4 mln. Lt didesnis nei 2008 m. Sveikatos priežiūros institucijos, mažindamos biudžetą, stengėsi neatleisti sveikatos apsaugos darbuotojų. Biudžeto mažinimas turėjo minimalios įtakos sveikatos paslaugų prieinamumui, o stacionare gydytų pacientų skaičius padidėjo 1 proc. Iš PSDF biudžeto finansuojamos slaugos ir ilgalaikio gydymo paslaugos padidėjo 3,4 proc. Įtaka gyventojų sveikatos rodikliams. Mirtingumas nuo visų mirties priežasčių, išskyrus savižudybes ir mirtis dėl kraujotakos sistemos ligų, sumažėjo vidutiniškai 3 proc., ypač mirtingumas nuo išvengiamų priežasčių. 25 proc. sumažėjęs mirtingumas nuo infekcinių ligų taip pat rodo, jog krizė didesnės reikšmės visuomenės sveikatos rodikliams nepadarė. Kai kurie rodikliai, susiję su sergamumu, kaip padidėjęs miokardo infarkto bei kardiovaskulinių, taip pat kai kurių psichikos sveikatos ligų atvejų skaičius, rodo, kad ateityje nagrinėjant krizės poveikį vertinimas gali šiek tiek keistis.Nedarbingumo atvejų dienų skaičius liko nepakitęs. Politinių sprendimų įtaka krizės padariniams. 2009 m. pradžioje buvo įvestas atskiras privalomojo sveikatos draudimo mokestis. Į sveikatos ir socialinio draudimo sistemą įtraukta dalis žmonių, prieš tai nemokėjusių šių mokesčių. Teigiamos reikšmės krizės padariniams turėjo prieš tai priimti sprendimai dėl alkoholio, tabako ir nelaimingų atsitikimų kontrolės. Gyvenimo kokybės rodikliai, susiję su alkoholio vartojimo sumažėjimu, pakito teigiama linkme. Patvirtintas planas dėl vaistų prieinamumo gerinimo ir jų kainų reguliavimo. Pritarta sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planui, tačiau kol kas jis nepradėtas vykdyti. Reorganizuojamos visuomenės sveikatos institucijos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai. Rengiamasi įvesti papildomą sveikatos draudimą ir sustiprinti pirminę sveikatos priežiūrą. Išvada. Pirmasis ekonomikos stabilizavimo etapas finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis 2009 m. I pusmečio laikotarpiu turėjo kol kas nedidelę įtaką sveikatos sektoriui, tačiau efektas gali labiau pasireikšti būsimo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo metu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Finansų ir ekonomikos krizė; Gyvenimo kokybės rodikliai; Krizės poveikis; Financial and economic crisis; Impact of crisis; Quality of life indicators.
ENThe aim of the study is to evaluate the impact of the current economic and financial crisis on the health care sector as well as to present information regarding the policy measures taken or planned by the Lithuanian Government in order to mitigate its effects in Lithuania. Materials and methods. Comparative analysis using the data from January-June 2008 and 2009 were used in order to compare the changes of the indicators before and during financial economic crisis. The structural set of indicators in three groups of possible impact was assessed: financial impact, indicators of quality of life impact and political decisions impact. Results. Financial impact. Health care budget was decreased by 6,4 percent as it was approved for 2009, but has remained the same as in 2008. Cost-sharing and out-of-pocket payments for health care have increased. Funding of health prevention and promotion programs was reduced but in comparison with 2008 even 4 mln LT more is planned for those programs. The first reduction of the budget for health care institutions was performed under the strategy not to increase an unemployment rate. The first reduction of health care budget made minimal impact to the access to health care: total number of treated in the hospitals patients have increased by 1 percent. State health insurance fund reports that the services of long term care was increased by 3.4 percent. Impact for the quality of life indicators. The death rate is decreasing from the most courses of deaths by 3 percent except suicide and circulatory system’s diseases. Avoidable deaths courses show positive tendency. Reduction in numbers of patients death with communicable diseases by 25 percent also show that there were no critical impact in public health sector as one of the indicator of social economic life changes.Some indicators as increased numbers of acute myocardial infarct and overall cardiovascular system diseases as well as some mental disorders have to be in a special attention analyzing future changes and tendencies. Total medical leave days remained the same. Impact of political decisions. In early 2009 the reform the health insurance system by introducing separate health insurance contribution was performed. The reform social and health insurance systems during the period 2009-2010 has started by including persons still not involved in them and unify the principles of involvement of persons in the system under equal conditions. Some political decisions concerning alcohol consumption, tobacco and accidents prevention were accepted. Tax on alcohol and cigarettes were increased, regulation for purchasing was introduced prohibiting selling tobacco products to young people. Smoking was prohibited in cafeterias and public places. There is evidence that quality of life indicators were improving due to the alcohol policy measures in the country. The plan of major restructuring of health care institutions is under preparation now. The plan for rationalization of the price policy and improvement of the access to medicines was approved by the Ministry of Health. Reorganization of public health and state institutions subordinated to the Ministry of Health is currently under implementation. There are plans to introduce supplementary health insurance. Conclusion. The impact of financial and economic crisis and the first round of economic stability measures for the two quarters of 2009 had very small impact for health care sector, but the plans of health care sector restructuring might affect it in future. [From the publication]
